„NATO ryšį su Ukraina spręs 30 NATO sąjungininkių ir Ukraina – niekas kitas“, – J.Stoltenbergas pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Vokietijos naujuoju kancleriu Olafu Scholzu.
„Negalime sutikti, kad Rusija stengiasi atkurti sistemą, kai galingosios šalys, kaip Rusija, turi įtakos zonas, kuriose jos gali kontroliuoti arba spręsti, ką gali daryti kitos narės“, – pridūrė jis.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino NATO oficialiai atšaukti 2008 metų deklaraciją, atvėrusią duris Sakartvelui ir Ukrainai įstoti į bloką.
„Dėl Europos saugumo fundamentalių interesų būtina oficialiai išsižadėti 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte sprendimo, kad „Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis“, – sakoma URM pranešime.
Rusijos pajėgos iki šiol laikomos dviejuose separatistiniuose Sakartvelo regionuose po 2008 metais kilusio trumpo karo tarp Maskvos ir Tbilisio. Be to, Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir, kaip manoma, remia separatistų kovotojus šios šalies rytiniame Donbaso regione.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė nerimą Vašingtone ir NATO būstinėje Briuselyje.
Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi valandas trukusias derybas vaizdo ryšiu su JAV prezidentu Joe Bidenu reikalavo, kad Vakarai pateiktų „rašytinių garantijų“, jog Ukraina netaps NATO placdarmu.
„Brangiai kainuotų“
Sąjungininkės Vakaruose susirūpinusios dėl Rusijos pajėgų telkimo, bet skelbė palaikymą Ukrainos suverenitetui ir perspėjo Maskvą, kad įsiveržimo atveju jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.
J.Stoltenbergas teigė, kad Vakarų šalių lyderiai atviri deryboms, bet jie „nedarys kompromisų dėl kiekvienos Europos valstybės teisių pačiai rinktis savo kelią“.
„Tai yra įtvirtinta daugelyje dokumentų ir sutarčių, kurias yra pasirašiusi Rusija“, – pabrėžė Aljanso vadovas ir priminė nuo Šaltojo karo laikų sudarytus susitarimus dėl Europos saugumo.
„Buvo aiškiai pareikšta, kad bet kuri suvereni, nepriklausoma valstybė, žinoma, turi teisę pati rinktis savo kelią, taip pat prie kokių saugumo susitarimų ji nori prisidėti“, – aiškino J.Stoltenbergas.
Trečiadienį Vokietijos vyriausybės vairą perėmęs O.Scholzas, atvykęs į NATO būstinę Briuselyje per savo pirmąją kelionę į užsienį tapus kancleriu, irgi perspėjo Rusiją.
„NATO sąjungininkės sutaria, kad bet kokia tolesnė agresija prieš Ukrainą brangiai kainuos Rusijai ir sukels rimtų politinių ir ekonominių padarinių“, – pabrėžė jis.
Vokietijos lyderis yra spaudžiamas pasižadėti, jog jeigu Maskva užpultų Ukrainą, būtų užblokuoti planai paleisti Rusijos dujų eksporto į Vokietiją naująjį vamzdyną „Nord Stream 2“.
Kancleris šito nepažadėjo, bet sakė: „Raginame Rusiją grįžti prie diplomatijos ir deeskaluoti padėtį, gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.“
Ukraina ir Sakartvelas toli gražu nėra priartėjusios prie stojimo į NATO, kurio narės yra įsipareigojusios tarpusavio kolektyvinei gynybai ir visos mobilizuotųsi, jeigu kuri nors iš jų būtų užpulta.
Tačiau JAV ir kelios kitos bloko šalys padeda apmokyti Ukrainos pajėgas, o Vašingtonas yra įsipareigojęs skirti daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių Kijevo kariuomenės pajėgumams sustiprinti.
