Sarajevas yra J. Stoltenbergo kelionės po Vakarų Balkanų šalis, įskaitant Kosovą, Serbiją ir Šiaurės Makedoniją, pirmoji stotelė.
„Sąjungininkai tvirtai remia Bosnijos ir Hercegovinos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas. – Esame susirūpinę dėl separatistinės ir skaldančios retorikos, taip pat dėl piktavališko užsienio, įskaitant Rusiją, kišimosi.“
Nuogąstaujama, kad Rusija bando destabilizuoti Bosniją ir Hercegoviną bei likusią regiono dalį ir taip nukreipti bent kažkiek pasaulio dėmesio nuo savo agresijos Ukrainoje.
Maskva atvirai remia separatistinį, prorusišką Bosnijos serbų prezidentą Miloradą Dodiką, kuris ne kartą ragino suskaldyti šalį ir serbų kontroliuojamą Bosnijos ir Hercegovinos pusę prijungti prie kaimyninės Serbijos.
„Tai kelia grėsmę stabilumui ir trukdo reformoms, – teigė J. Stoltenbergas. – Visi politiniai lyderiai turi stengtis išsaugoti vienybę, kurti nacionalines institucijas ir siekti susitaikymo. Tai labai svarbu šalies stabilumui ir saugumui“.
NATO atliko svarbų vaidmenį nutraukiant 1992–1995 metų Bosnijos ir Hercegovinos karą ir įgyvendinant Jungtinių Valstijų remiamą taikos planą. Pagal jį šalis buvo padalyta į du labai autonomiškus regionus, kurių vieną kontroliuoja Bosnijos serbai, o kitą – daugiausia musulmonai bosniai ir Bosnijos kroatai.
„NATO jau daugelį metų yra įsipareigojusi Bosnijai ir Hercegovinai, – sakė J. Stoltenbergas. – Jūsų saugumas svarbus Vakarų Balkanų regionui ir Europai.“
Bosnijos serbų vadovybė ne vienus metus blokuoja Sarajevo paraišką dėl narystės NATO. Jai nepritaria ir Rusija.
J. Stoltenbergas teigė, kad tai turėtų liautis.
„Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti savo saugumo priemones be užsienio kišimosi“, – sakė jis.
