Politologas Linas Kojala sako, kad toks susitarimas atrodo kaip „tarpinis“.
„Tai toks, atrodo, tarpinis susitarimas, nes buvo šalių, kurios sakė, kad reikia atidėti tai dešimčiai metų, panašiai, kaip 2014-aisiais, kuomet buvo sutarta, kad 2 procentai turėtų būti minimali riba, ir terminas buvo tai įgyvendinti per dešimt metų. Deja, kaip matėme praėjusiais metais, jo nepavyko realizuoti.
Ir dabar akivaizdu, kad yra valstybių, kurios tiesiog žvelgdamos į savo nacionalinę fiskalinę ir politinę situaciją nori kiek įmanoma labiau terminą atidėti, nes nemato realių perspektyvų, kad jau artimiausiu metu tie penki procentai galėtų būti pasiekti. Tad galutinėje deklaracijoje, jeigu atsiras 2032-ieji, matyt, tai bus toks tarpinis susitarimas, kuris tuo pačiu ir išlaikys spaudimą, bet paliks ir pakankamą laisvę nacionalinėms vyriausybėms sakyti, kad dar nebūtinai šiandien reikia priimti pačius sudėtingiausius sprendimus“, – vertina politologas.
Pasak jo, bus labai reikšminga pasižiūrėti į tai, kaip apskritai NATO sugeba įgyvendinti savo paties susitartus ir patvirtintus gynybos planus.
„Mes juos turime. Tai yra konkretūs gynybos planai, kurie reikalauja pajėgumų jiems įgyvendinti. Gynybos išlaidos yra pats skambiausias veiksnys, jis yra resursas, iš kurio tie gynybos pajėgumai sukuriami, bet tuo pačiu tai yra jau anksčiau prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimas. Jeigu jie yra realizuojami, tuomet galime sakyti, kad NATO tikrai eina teisingu keliu ir stiprėja. Jeigu ne, tuomet bet kokie skaičiai, kurie bus minimi kaip siekiamybė, ypatingai ateityje, jie bus ypatingai svarbus reiškinys tokiems prezidentams, kaip Donaldas Trumpas, kuris, aišku, nori matyti rezultatą ir jį padeda pasiekti, bet nebūtinai atspindės tą realybę, kurią mes matysime, pavyzdžiui, NATO rytiniame sparne ant žemės. Tai yra kariai, oro pajėgos, oro gynybos sistemos ir panašiai“, – sakė L.Kojala.
Paklaustas, kokią žinią susitarimas dėl gynybos išlaidų padidinimo siunčia Rusija, politologas pareiškė, kad Rusija jau sustiprino NATO: „Rusija padidino NATO narių skaičių – turime Švediją ir Suomiją, kaip NATO nares, ir Ukrainą, kuri, be abejo, beldžiasi į NATO duris, net jeigu ir dabar sunku įsivaizduoti, kad tai [Ukrainos įstojimas, – red.] galėtų įvykti. Turime visas NATO valstybes, šiemet pasiekusias bent jau dviejų procentų gynybos išlaidų ribą. Dar praėjusiais metais tai neatrodė realistiška.“
Pasak L.Kojalos, net ir du procentai galbūt neatrodo didelis skaičius, bet visos NATO mastu „tai yra milijardai eurų, kurie yra papilomai investuojami į Europos gynybos pajėgumus“, kad Rusijos grėsmės akivaizdoje „sustiprintų pamatinį NATO principą – atgrasymą“.
„Nes NATO tikrai nenori kariauti, tad neturėtume praryti to naratyvo, kurį bandys primesti Rusija, kad tai yra karo kurstymas, noras veltis į konfliktus. Anaiptol, NATO 2014-ais metais, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo agresiją Donbase, skyrė labai mažai lėšų gynybai – vos 3–4 valstybės buvo pasiekusios dviejų procentų ribą. Tad būtent Rusijos veiksmai iššaukė pajėgumų didinimą, kuris yra orientuotas į tai, kad, aišku, būtų padėta Ukrainai, bet tuo pačiu būtų atgrasyta Rusija ir išvengta pačių blogiausių scenarijų. Istorija rodo, kad be agrasymo niekas kitas neveikia, o Rusija geba vertinti tiktai jėgą, kurią gali pamatyti. O tą jėgą sukuria gynybos pajėgumai“, – sakė L.Kojala.
Lietuva šiais metais gynybai skiria 4 proc. BVP, o kitąmet planuoja skirti 5,25 proc. BVP. Tuo metu Ukrainai šalis įsipareigojusi skirti 0,25 proc. BVP.