Interneto svetainės „Lithuania Tribune“ redaktorius Ruslanas Iržikevičius tvirtina, kad santykiai tarp dviejų šalių atšalo, nes aviakatastrofoje žuvo didžioji dalis Lietuvos bičiulių.
Jis pabrėžia, kad oficialus Varšuvos požiūris į Lietuvą po šios katastrofos labai pasikeitė, nes žuvo politikos romantikai.
„Kai kurie Lietuvos politikai po katastrofos pabrėžė, kad prie Smolensko žuvo dalis Lenkijos politinio elito. Šie žmonės bendradarbiavimą ir gerus santykius su Lietuva suprato kaip savaime suprantamą dalyką“, – sako R.Iržikevičius.
Šio žurnalisto teigimu, ir Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Emanuelis Zingeris yra sakęs, kad lėktuve žuvo ta lenkų politinio elito dalis, kuri puikiai sutarė su Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo.
„Ši politikų grupė gyveno prisiminimais apie bendrą Lenkijos ir Lietuvos kovą sovietmečiu, todėl pamiršdavo smulkius nesutarimus dėl istorijos ar lietuvių klaidas“, – konstatavo žurnalistas.
Lenkija+Rusija=?
R.Iržikevičius pastebi, kad po katastrofos Lenkijos užsienio politikos prioritetai labai pasikeitė.
„Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis stengiasi Lenkiją paversti galinga jėga. Jis nori sėdėti prie vieno stalo su britais, italais, vokiečiais. Būtina to sąlyga – santykių su Rusija gerinimas. Nes beveik visos įtakingos Europos šalys, išskyrus, galbūt, Didžiąją Britaniją, nori draugauti su Rusija“, – tvirtina žurnalistas.
Kita vertus, ir patys rusai suprato, kad, gerindami santykius su ES, jie privalo įveikti Lenkijos barjerą. Po aviakatastrofos Smolenske jie pradėjo rodyti šiai šaliai daugiau prielankumo.
Kodėl R.Sikorskis Lietuvos nevengia minėti ir neigiamame kontekste? „Lithuania Tribune“ redaktorius vardija kelias tokio elgesio priežastis.
Pirmoji – R.Sikorskio susitikimai su Lietuvos politikais, sprendžiančiais lenkų tautinių mažumų klausimus. R.Iržikevičius teigia, kad Lietuvos politikai apgavo R.Sikorskį, žadėdami „išspręsti mažumų problemas“.
Cituodamas buvusio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dienoraštį, žurnalistas primena dar vieną faktą. 2009 m., kai NATO rinko naująjį generalinį sekretorių, Lietuva iš pradžių žadėjo palaikyti R.Sikorskio kandidatūrą. Tačiau netrukus Lietuvos URM pareiškė, kad šalis palaiko A.F. Rasmusseną.
Trečiasis, diplomatiniuose sluoksniuose sklandantis gandas, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Radoslawas Sikorskis net nesikalba.
Pastarąjį kartą apsišaudymui politikos strėlėmis R.Sikorskį išprovokavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Susitikimo Čikagoje metu ji pareiškė, kad Lenkija stengiasi susibičiuliauti su Rusija, o mažesnes šalis nori paversti atpirkimo ožiais.
Atsakydamas į tokį pareiškimą R.Sikorskis apgailestavo, kad prezidentė taip kalba tuo metu, kai Lenkijos lėktuvai saugo Baltijos šalių oro erdvę. D.Grybauskaitės pareiškimą pavadinęs fantazija, Lenkijos ministras pasiūlė laikytis Europos nacionalinių mažumų chartijos.
