Šia sesija trys mėnesiai po spalio 10-osios balsavimo prasideda tikriausiai ilgas politinių ginčų dėl naujo prezidento ir premjero periodas.
Irake, kur yra daug religinių ir etninių grupių, nuo pat 2003-iųjų, kai per JAV vadovautą invaziją buvo nuverstas diktatorius Saddamas Husseinas, formuojant vyriausybę vykdavo sudėtingos derybos.
Kaip didžiausio bloko lyderis M.al-Sadras, po 2003-iųjų invazijos vadovavęs sukilimui prieš JAV pajėgas, tars svariausią žodį renkant naująjį premjerą, bet jam teks dorotis su įtampa tarp jo bloko ir konkuruojančių šiitų grupių, atmetančių rinkimų rezultatus ir norinčių dalyvauti formuojant vyriausybę.
M.Sadro judėjimas per rinkimus gavo daugiau kaip penktadalį vietų parlamente – 73 iš 329.
Įtakingos proiranietiškos „Hashed al Shaabi“ – buvusios Irako sukarintų grupuočių koalicijos, dabar integruotos į reguliariąsias pajėgas – politinis sparnas, aljansas „Fatah“, gavo 17 vietų. Tai gerokai mažiau nei jo 48 vietos ankstesnės sudėties parlamente.
„Hashed al Shaabi“ lyderiai atmeta rinkimų rezultatus.
Rinkimuose gana sėkmingai pasirodė proiranietiška „Teisės viršenybės“ koalicija, vadovaujama buvusio ministro pirmininko Nuri al Maliki, premjero poste dirbusio 2006–2014 metais. Ji naujajame parlamente gavo 33 vietas.
Irakas bando atsigauti po ilgų karo ir džihadistų smurto metų, bet tebėra įklimpęs į politinius nesutarimus, korupciją ir skurdą.
