Žuvusiųjų Dnipre skaičius pasiekė 30

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos Generalinė prokuratūra pareiškė, kad raketą Ch-22, kuri šeštadienį pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį pastatą Dnipro mieste, galėjo paleisti tik vienas Rusijos dalinys – 52-asis gvardijos bombonešių aviacijos pulkas.

„Pirminiais duomenimis, buvo panaudota raketa Ch-22. Šio tipo raketos sukelia daugiausiai žmonių aukų, nes raketa yra labai netiksli ir turi didelį nuokrypį. Todėl tokių ginklų naudojimas prieš taikinius tankiai apgyvendintose vietovėse yra akivaizdus karo nusikaltimas. Šio tipo raketos buvo naudojamos Serhijivkoje ir Kremenčuke. Jį gali paleisti vienintelis Rusijos dalinys – 52-asis gvardijos bombonešių aviacijos pulkas“, – skelbia Generalinė prokuratūra savo „Telegram“ kanale.

Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad aplink Rusijos raketos pataikymo vietą nebuvo jokių karinių taikinių.

Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo duomenimis, mūšiai su rusų okupantais Soledare, Donecko srityje, tęsiasi.

Tai savo „Facebook“ paskyroje pareiškė Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar. Pasak jos, kai kurie žmonės bando pasinaudoti susidomėjimu šia situacija ir mėgina iš to užsidirbti populiarumo ar pinigų.

„Primenu, kad informacijos apie mūsų karių judėjimą, persikėlimą, buvimo vietą, pavyzdžiui, „ėmė kontroliuoti miestą, paliko miestą, yra tokioje ir tokioje miesto dalyje, pasitraukė iš tokios ir tokios dalies į tokią ir tokią kitą“ viešas paskelbimas yra nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso 114-2 straipsnis), jei tokios informacijos viešai nepaskelbė Generalinis štabas, Gynybos ministerija ar kitos įgaliotos valstybės institucijos“, – priminė H.Maliar.

Ji pabrėžė, kad informacijos apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą paviešinimas yra naudingas priešui ir kenkia Ukrainos kariams.

Gelbėtojams ilgiau nei parą dirbant Dnipre, kur šeštadienį rusų paleista raketa sugriovė vieną daugiabučio namo laiptinę, rasta jau 30 žuvusių žmonių kūnų. Gelbėtojai jau daugiau nei parą ieško žmonių po griuvėsiais, sakė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Po pietų iš griuvėsių buvo ištraukta 27 metų moteris. Ji gydoma intensyviosios terapijos skyriuje, nes yra stipriai peršalusi. Gydytojai kovoja dėl jos gyvybės. Iš viso iš po griuvėsių buvo išgelbėti 39 gyventojai. Daugiau kaip 40 kitų žmonių likimas nežinomas. Per priešo raketą žuvo 29 žmonės. 73 sužeisti, 30 iš jų – ligoninėje, 12 – sunkiai sužeisti“, – rašė jis.

Vakare V.Rezničenkos patarėja Natalija Babačenko informavo, kad jau žinoma apie 30 žuvusiųjų ir 75 sužeistuosius.

Tuo pat metu Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad gavo 44 pranešimus apie dingusius žmones. Iš jų rasta 11, o 33 žmonių likimas dar nežinomas.

Buvęs Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ būrio vadas Andrejus Medvedevas neteisėtai kirto Rusijos ir Norvegijos sieną ir pasiprašė prieglobsčio. Apie tai jis pats papasakojo interviu Rusijos žmogaus teisių projektui Gulagu.net.

Teigiama, kad sienos kirtimas įvyko ketvirtadienį, sausio 12 d., netoli Rusijos kalnakasių miestelio Nikelis Murmansko srityje. Pasak A.Medvedevo, jam kertant sieną, jį pastebėjo Rusijos pasieniečiai ir pradėjo šaudyti, bet nepataikė.

Kadras iš vaizdo įrašo/Andrejus Medvedevas

Atsidūręs Norvegijos teritorijoje, buvęs samdinys kreipėsi į vietos teisėsaugos institucijas ir paprašė politinio prieglobsčio. Dabar jis yra Norvegijos sostinėje Osle, kur buvo apgyvendintas imigracijos taisyklių pažeidėjų centre.

A.Medvedevas teigia esąs pasirengęs atskleisti viską, ką žino apie karo samdinių bendrovės „Wagner“ veiklą, įskaitant jos vadovą Jevgenijų Prigožiną.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pareiškė, kad „Challenger 2“ tankai ir kiti ginklai, kuriuos šiuo metu gauna Ukraina, yra priemonė „užbaigti darbą“ ir laimėti karą su Rusija. Šalies užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverley apie tai sakė laikraščiui „The Sun“.

„Jei mūsų draugai ateityje nuspręs pradėti taikos derybas, norime, kad jie turėtų kuo geresnes sąlygas pasiekti ilgalaikį susitarimą“, – sakė J.Cleverly.

Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovas teigė, kad rusų moralė šiuo metu yra kritusi iki lūžio taško, todėl Vakarai turi paspartinti ginklų tiekimo Ukrainai klausimą.

„Scanpix“/AP nuotr./Jamesas Cleverly

„Savo drąsa ir atkaklumu mūsų draugai ukrainiečiai neabejotinai įrodė vieną dalyką. Jei jie turi įrankių, jie baigs darbą. Mūsų darbas – bendradarbiauti su Amerika ir kitais sąjungininkais, kad suteiktume jiems reikalingų priemonių“, – sakė jis.

Ministro teigimu, užsitęsęs karas nereikalingas niekam, išskyrus Vladimirą Putiną.

„Tik Putinas laimės, jei kraujo praliejimas ir naikinimas tęsis“, – pabrėžė J.Cleverly.

Sausio 11 d. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paskelbė, kad jo šalis perduos Ukrainai vokiškų tankų „Leopard 2“ kuopą. Tai buvo pirmasis aiškus Vakarų pažadas perduoti vakarietiško tipo tankus.

Iškart po to pasigirdo gandų, kad Didžioji Britanija taip pat perduos Ukrainai nedidelį skaičių „Challenger 2“ tankų.

Po kelių dienų šią informaciją oficialiai patvirtino Didžiosios Britanijos valdžios institucijos. Ukraina, kaip planuojama, gaus britų tankų eskadroną.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sekmadienį duodamas interviu Vokietijos žiniasklaidai teigė, kad Ukraina netrukus gali tikėtis daugiau sunkiosios ginkluotės tiekimo iš Vakarų valstybių. 

„Neseniai duoti pažadai dėl sunkiosios karinės įrangos yra svarbūs ir tikiuosi, kad artimiausiu metu jų bus daugiau“, – teigė J.Stoltenbergas leidiniui „Handelsblatt“.

„AP“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Šis J.Stoltenbergo pareiškimas pasigirdo prieš kitą savaitę įvyksiančias Ukrainos gynybos kontaktinės grupės tiesiogines derybas Ramšteino oro pajėgų bazėje.

Ukraina jau ilgą laiką prašo sunkesnės ginkluotės, įskaitant tankus, tačiau Vakarų šalys nedrįsta to daryti, nerimaudamos, kad neįsitrauktų į karą ar neišprovokuotų Rusijos. 

„Esame lemiamajame karo etape“, – sakė J.Stoltenbergas. 

„Todėl svarbu, kad Ukrainai suteiktume ginklų, kurių jai reikia pergalei“, – pridūrė jis. 

Nuo invazijos pradžios ukrainiečiai vis labiau įgauna pagreitį mūšio lauke, o Vakarų valstybės nuolat plečia tiekiamų ginklų asortimentą. 

Anksčiau šį mėnesį Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos pažadėjo Ukrainai tiekti prancūziškus lengvuosius tankus AMX-10 RC, o taip pat planuoja atsiųsti apie 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir 50 šarvuočių „Bradley“.

Be to, Vakarams vis labiau daromas spaudimas žengti dar toliau ir pritarti kovinių tankų tiekimui. 

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas šeštadienį davė pažadą suteikti Kyjivui 14 tankų „Challenger 2“. 

JK tapo pirmąją Vakarų šalimi, tieksiančia sunkiuosius tankus, kurių laukia Ukraina. 

J.Stoltenbergas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė didelę klaidą užpuldamas Ukrainą. 

„Jis pervertino savo ginkluotųjų pajėgų jėgas. Matome jų klaidingus veiksmus, moralės stoką, vadovavimo problemas, prastą įrangą“, – pareiškė jis. 

J.Stoltenbergas pridūrė, jog rusai „įrodė, kad yra pasirengę patirti didelį nuostolį, kad pasiektų savo tikslų“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas 198 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams. 

Pranešama, kad ribojamosios priemonės nustatytos 10 metų laikotarpiui. 

Šis sprendimas paminėtas sausio 15 dienos Ukrainos prezidento dekrete Nr. 23/2023. 

Dekretu įgyvendinamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSGT) sprendimas „dėl asmeninių specialių ekonominių ir kitų ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymo ir pakeitimų“.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Į sankcijų sąrašą buvo įtraukti 198 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. 

Tarp jų varžomosios priemonės pritaikytos Rusijos žurnalistei Dianai Pančenko, dirbusiai Kremliui artimo Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčiuko televizijos kanale. 

Sankcijos taip pat taikomos Sovietų Sąjungos ir rusų kino režisieriui Andrejui Končalovskiui ir rusų dainininkui Jurijui Lozai, o taip pat Rusijos žurnalistui ir muzikos kritikui Sergejui Sosedovui bei Donbase sužeistam rusų reporteriui Semionui Pegovui.

Skelbiama, kad sankcijos taip pat bus pritaikytos ir keturiems Baltarusijos piliečiams, įskaitant Baltarusijos apžvalgininką Grigorijų Azarenoką.

Kaip pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“, praėjusį mėnesį Ukrainos Aukščiausioji Rada rekomendavo UNSGT įvesti asmenines sankcijas keliems sportininkas iš Rusijos, Baltarusijos ir kelių valstybių, nes šie ne kartą viešai rėmė Rusijos ginkluotojų pajėgų agresiją prieš Ukrainą. 

Tuomet į šį sąrašą buvo įtraukti 56 asmenys. Tarp jų – olimpinė čempionė Alina Kabajeva, boksininkas Nikolajus Valujevas, kuris rėmė Rusijos Krymo aneksiją. Taip pat į sąrašą pateko ukrainiečių futbolininkas Anatolijus Timoščukas, kuris nuo 2017-ųjų yra Sankt Peterburgo futbolo klubo „Zenit“ trenerio asistentas. 

Be to, gruodį V.Zelenskis pareiškė, kad UNSGT pavedė vyriausybei pateikti Aukščiausiajai Radai įstatymo projektą, draudžiantį religinėms organizacijoms, susijusioms su įtakos centrais Rusijoje, veikti Ukrainoje. 

Rusų okupantai apšaudė ligoninę Chersone. Pastatui padaryta žala, praneša „Unian“.

Chersono srities karinės administracijos pirmininkas Jaroslavas Januševyčius „Telegram“ pranešė, kad okupantai ligoninei smogė po 15.00 val.

„Rusų okupantai ką tik apšaudė vieną iš Chersono miesto medicinos įstaigų. Pastatui padaryta žala“, – pranešė J.Januševyčius.

Srities karinės administracijos pirmininkas pridūrė, kad, laimei, dėl šio priešo išpuolio žmonės nenukentėjo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dėl šeštadienį įvykdyto Rusijos raketos smūgio į gyvenamąjį namą Dnipro mieste jau žinomi 25 žuvę žmonės.

„Iki šiol išgelbėti 39 žmonės, tarp jų šeši vaikai. Žuvo 25 žmonės, iš jų 1 vaikas. Sužeisti 73 žmonės, įskaitant 13 vaikų. Ieškomi 43 žmonės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė valstybės vadovas.

Prezidentas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, 72 butai buvo sunaikinti, o daugiau kaip 230 butų apgadinta.

Įvykio vietoje pastatytos keturios Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos palapinės ir dvi savanorių palapinės. Nukentėjusiesiems padeda psichologai.

„Paieškos ir gelbėjimo darbai bei pavojingų konstrukcinių elementų demontavimas tęsiasi. Visą parą. Mes ir toliau kovojame už kiekvieną gyvybę“, – pažymėjo V.Zelenskis.

Prezidentas pareiškė užuojautą visiems aukų artimiesiems ir draugams.

Moldovos valdžia sekmadienį pranešė, kad specialistų komandos atliko valdomą sprogmenų, kurie buvo aptikti raketų nuolaužų dalyse, kurias pasienio pareigūnai rado šiauriniame kaime netoli šalies sienos su Ukraina, sprogdinimą.

Moldovos vidaus reikalų ministerija savo pareiškime nurodė, kad atlikus tyrimą vietoje raketos liekanose, šeštadienį aptiktose Largos kaime Bričenio rajone rasta apie 80 kg sprogmenų.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketos nuolaužos Moldovoje

Vėliau Vidaus reikalų ministerijos ir Gynybos ministerijos sprogmenų neutralizavimo būrys atliko kontroliuojamus sprogimus, o valdžia išplėtė saugumo zoną aplink nuolaužas, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Sekmadienį ministerijos „Facebook“ puslapyje paskelbtose nuotraukose matyti didelis cilindro formos objektas, pripildytas baltų miltelių. Ministerija nenurodė, kada raketa buvo paleista ir kas ją paleido, tačiau teigė, kad ji atsirado „iš Rusijos oro atakų prieš Ukrainą“ ir kad apie tai buvo informuota Ukrainos valdžia.

„Visi įrodymai, surinkti atliekant tyrimą vietoje, bus perduoti, kaip susitarta, specializuotiems prokurorams“, – sakė Vidaus reikalų ministerija.

Moldovos ministrė pirmininkė Natalia Gavrilita reaguodama į šeštadienio incidentą pasmerkė naujausius Rusijos išpuolius prieš Ukrainą ir išreiškė „pasipiktinimą dėl nepagarbos Moldovos Respublikos suverenitetui“ po to, kai jos „oro erdvė šiandien vėl buvo pažeista“.

Tai jau trečias toks incidentas, sukėlęs nerimą Moldovoje. Spalio pabaigoje Rusijos raketa nukrito pasienio mieste Naslavčoje, o praėjusį mėnesį raketos nuolaužų rasta soduose kitame mieste netoli sienos su Ukraina.

Birželio pabaigoje Moldova tą pačią dieną, kaip ir Ukraina, tapo kandidate į Europos Sąjungą.

Prezidentas Gitanas Nausėda, smerkdamas naujausius Rusijos vykdomus bombardavimus Ukrainoje, dėl kurių žuvo dešimtys civilių, pabrėžė, jog visi asmenys, atsakingi už karo žiaurumus, „anksčiau ar vėliau sėdės teisiamųjų suole“.

Jis išpuolį vertino kaip desperatišką bandymą „palaužti ukrainiečių tautos dvasią“.

„Matome, kad desperacijoje atsidūręs priešas stengiasi palaužti ukrainiečių tautos dvasią štai tokiais niekšiškais bombardavimais, kurie nukreipti pirmiausia į žmones, civilius žmones. Tai niekaip negali būti pateisinama. Ir aš esu įsitikinęs, kad tai nebus pamiršta“, – Klaipėdoje žurnalistams sekmadienį kalbėjo prezidentas.

„Šie žmonės, kurie atsakingi už karo ir okupacijos žiaurumus, jie atsakys. Gal tai neįvyks rytoj, bet tai įvyks. Ir svarbiausia, kad kiti pasaulio diktatoriai ir visi su realybe nesiskaitantys tironai turi aiškiai žinoti, kad tokia veikla bus užkardoma, ji nebus pamiršta, ir jie anksčiau ar vėliau sėdės teisiamųjų suole“, – tvirtino prezidentas.

Jis taip pat informavo, kad pirmadienį vyks į Davoso ekonomikos forumą, kur tikisi susitikimo su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu aptariant spartesnio ginkluotės tiekimo Ukrainai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pasidžiaugė „teigiama [Ukrainos puolimo] dinamika“ po to, kai Maskva paskelbė pergalę fronto linijoje esančiame Soledaro mieste, kurią Kyjivas paneigė.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

„Matoma teigiama dinamika, viskas vystosi pagal planą“, – atsakydamas į žurnalisto klausimą apie specialiąją operaciją ir Soledarą sakė V.Putinas ir pridūrė: „Tikiuosi, kad mūsų kovotojai dar kartą mus nudžiugins.“

Maniakas iš Angarsko Michailas Popkovas, nužudęs daugiau kaip 80 moterų, pareiškė norintis vykti kariauti į Ukrainą. Jis laikomas kruviniausiu serijiniu žudiku šiuolaikinėje Rusijoje.

Komentare „Vesti Irkutsk“ jis teigė, kad „svajoja patekti į armiją“. Tuo pat metu jis neslepia, kad nenori kariauti žiemą dėl šalčio.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Michailas Popkovas

„Jei pasakyčiau, kad turiu tokį norą, tai nebūtų visiškai nuoširdu. Vis dėlto tai nėra kompiuterinis žaidimas ar grožinė knyga. O jei vertinčiau realistiškai, objektyviai, sąžiningai, norėčiau dar pralaukti šalčiausius sausio-vasario mėnesius. Man šalčiai yra blogai. Jei ne jie, aš gal net negalvodamas sutikčiau“, – sakė M.Popkovas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vladimiro Putino „virėjas“ Jevgenijus Prigožinas, demonstruodamas samdinių veiksmus Soledare, reklamuoja savo privačios karinės kompanijos „Wagner“ veiklą ir kartu bando „apjuodinti Rusijos armiją“.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai į tai atkreipė dėmesį neseniai atliktoje apžvalgoje. Jie pridūrė, kad J.Prigožinas naudojasi savo privačios karinės kompanijos vaidmeniu užimant Soledarą, kad pakeltų savo asmeninį politinį statusą ir netiesiogiai kritikuotų Rusijos ginkluotąsias pajėgas.

ISW paaiškino, kad J.Prigožinas sausio 14 d. paskelbė vaizdo įrašus, kurie, jo teigimu, buvo nufilmuoti Soledare, siekdamas sureikšminti „Wagner“ vaidmenį užimant miestą.

„J.Prigožinas parodė, kaip “Wagner„ grupės vadas vadovauja gyvenvietės užėmimui, ir gyrė privačios karinės kompanijos pajėgumus, lyginant su įprastine Rusijos armija“, – teigiama ISW apžvalgoje.

J.Prigožinas pareiškė, kad „Wagner“ pasiekė sėkmės dėl savo didelės patirties, nepriklausomybės, veiksmingos karinės įrangos ir efektyvaus valdymo.

„Scanpix“/AP nuotr./Jevgenijus Prigožinas

Ekspertai daro prielaidą, kad tokiu būdu J.Prigožinas bando reklamuoti tolesnį verbavimą į „Wagner“ ir menkinti Rusijos armiją, stengtis padidinti „Wagner“ ir savo asmeninį vaidmenį kare Ukrainoje.

Analitikai taip pat nurodė, kad rusų okupantai tęsia puolamąsias operacijas aplink Soledarą, taip pat Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose. Ekspertai prognozuoja, kad Ukrainos pajėgos vargu ar išlaikys savo pozicijas pačiame Soledaro mieste.

Apžvalgoje taip pat pažymima, kad Vakarų pareigūnai vis dažniau perspėja, jog Rusija ruošiasi antrajai mobilizacijos bangai.

Be to, instituto ekspertai pažymėjo, kad Kremlius ir toliau vykdo propagandą, jog Ukrainos vyriausybė pažeidžia religijos laisvę, siekdamas pateisinti savo atsisakymą derėtis su Ukraina ir tikriausiai tikėdamasis nuteikti tarptautinę viešąją nuomonę prieš Ukrainą.

Po šeštadienį surengto rusų pajėgų išpuolio prieš daugiabutį Ukrainos Dnipro mieste aukų skaičius sekmadienį išaugo iki 21, pranešė ukrainiečių pareigūnas.

Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Mykola Lukašukas sekmadienį ryte platformoje „Telegram“ informavo, kad žuvusiųjų skaičius Dnipre siekia 21, tarp jų vienas vaikas.

Anot jo, sužeisti 73 žmonės, tarp jų 14 vaikų. Buvo išgelbėti 38 žmonės, įskaitant 6 vaikus.

Tarp žuvusiųjų yra 15 metų mergaitė, pareigūnai pranešė po to, kai iš griuvėsių buvo ištraukta dešimtys žmonių.

Raketa buvo pataikiusi į devynių aukštų pastatą, kelis jo aukštus pavertusi dūlančiomis nuolaužomis.

Gelbėjimo tarnybos iš sugriuvusio daugiaaukščio pastato Dnipropetrovske išgelbėjo 38 žmones, įskaitant šešis vaikus. M.Lukašukas teigė, kad ieškomi 35 žmonės.

Gelbėtojai visą naktį bandė išlaisvinti po griuvėsiais įstrigusią moterį, išgirdę jos balsą, pranešė valstybinė gelbėjimo tarnyba.

Prezidentūros duomenimis, iš viso daugiabutyje, kuriam smogė rusai, yra 16 laiptinių, jame gyveno apie 1700 žmonių. Butuose toje laiptinėje, kuri buvo visiškai sugriauta, registruoti iki 200 žmonių, iš jų 50 vaikų.

Išpuolio metu buvo sugriauta dešimtys daugiabučio namo butų, šimtai žmonių liko be pastogės, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.

Ukrainiečių kariuomenė nurodė, kad į bloką pataikė Rusijos raketa X-22, kuriai numušti ji neturėjo pajėgumų.

„Tik priešlėktuvinės raketų sistemos, kurias ateityje Ukrainai gali suteikti Vakarų partneriai, gali perimti šiuos oro taikinius“, – teigė kariuomenė.

Anksčiau sekmadienio ryte Dnipropetrovsko gubernatorius Valentynas Rezničenka rašė, kad ligoninėse yra daugiau kaip 40 sužeistųjų, keturi iš jų – reanimacijoje.

„Per šeštadienio priešo išpuolį prieš gyvenamąjį namą buvo sugriauti 72 butai, daugiau kaip 230 buvo apgadinta... Toliau tęsiamas sugriautų namo konstrukcijų demontavimas. Jau išvežta beveik 3500 tonų nuolaužų“, – teigė V.Rezničenka.

Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad šiuo metu toliau likviduoja tris nedidelius rūkstančius židinius griuvėsiuose.

Rusai šeštadienį taip pat atakavo svarbią infrastruktūrą rytiniame Charkivo ir vakariniame Lvivo regionuose, kiek anksčiau Ukrainos sostinėje Kyjive nugriaudėjo keli sprogimai. Ukrainiečių pareigūnai paskelbė, kad smogta svarbiems infrastruktūros objektams.

Dėl naujų Rusijos atakų daugumoje Ukrainos regionų buvo įvestas avarinis elektros energijos tiekimo nutraukimas, teigė energetikos ministras Hermanas Haluščenka.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį prašė daugiau Vakarų karinės ginkluotės, sakydamas, kad Rusijos terorą galima sustabdyti tik mūšio lauke.

„Ko tam reikia? Tų ginklų, kurie yra mūsų partnerių sandėliuose“, – teigė jis.