Pasak kanalo pašnekovų tarp JAV ir Ukrainos pareigūnų bei Kyjivo vyriausybei artimo šaltinio, nacionalinio saugumo patarėjas Mile‘as Waltzas ir specialusis atstovas Ukrainai Keithas Kelloggas nori panaudoti JAV svertus, kad priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti, tačiau kiti pasisako už paramos, kurią JAV teikė Ukrainai Joe Bideno administracijos laikais, mažinimą, siekiant priversti greičiau užbaigti konfliktą.
Tokio požiūrio kritikai teigia, kad tai iš esmės nuginkluotų Ukrainą ir reikštų jos kapituliaciją prieš Rusiją.
Prieš tapdamas viceprezidentu, tuometinis senatorius J.D.Vance'as buvo aršus J.Bideno administracijos Ukrainai skirtų pinigų skeptikas. Jis taip pat vadino Ukrainos vyriausybę „labiausiai korumpuota Europoje ir galbūt pasaulyje“.
Tuo tarpu K.Kelloggas NBC komentare teigė, kad D.Trumpo nacionalinio saugumo komanda „dirba sinchroniškai“.
„Prezidentas panaudos visus Amerikos galios svertus, jei prireiks, kad būtų nutrauktos pastarųjų trejų metų žudynės“, – sakė jis. J.D.Vance'o atstovas spaudai atsisakė komentuoti jo poziciją dėl JAV pagalbos Ukrainai.
Pats D.Trumpas yra perspėjęs, kad jei V.Putinas nesitars dėl karo pabaigos, jis Rusijai taikys muitus, sankcijas ir mokesčius už rusiškų prekių pardavimą JAV ir kitoms šalims.
Rusijai neskauda dėl muitų
Pažymima, kad šio požiūrio problema yra ta, kad JAV prekyba su Rusija smarkiai sumažėjo, todėl muitai tampa mažiau veiksminga priemone. Palyginimui, 2021 m., prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, šis rodiklis siekė beveik 30 mlrd. JAV dolerių.
„Tai visiška nesąmonė... Mes visiškai atskyrėme JAV ekonomiką nuo Rusijos ekonomikos. Vadinasi, mūsų galimybės pakenkti Rusijai taikant muitus yra nereikšmingos“, – sakė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas J.Bideno administracijoje.
Kita galimybė – D.Trumpas gali pasinaudoti įšaldytu Rusijos turtu, kad toliau papildytų ginklų atsargas Ukrainai.
Buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Williamas Tayloras teigė, kad 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos rezervų, laikomų Europos ir JAV bankuose, „labai padėtų suteikti ginklų ir finansinę paramą Ukrainai“.
„D.Trumpas galėtų daryti spaudimą europiečiams, kad šie areštuotų šias atsargas ir pervestų jas į Ukrainos sąskaitą, o ukrainiečiai už tuos pinigus galėtų pirkti ginklų iš JAV ir išlaikyti savo vyriausybę“, – sakė jis ir pridūrė, kad D.Trumpas „žino, jog Rusijos ekonomika yra trapi ir pažeidžiama dėl tolesnių sankcijų“, todėl pagrįstai mano, kad jis turi svertų paveikti V.Putiną.
Pagalbos Ukrainai šalininkai baiminosi, kad D.Trumpas, grįžęs į savo postą, jos atsisakys, nes „šiluma“, kurį jis daugelį metų spinduliavo V.Putinui, rodo, kad jis gali pasiekti Rusijai palankų susitarimą.
Tačiau D.Trumpui pradėjus eiti pareigas, kai kurie abejojantys pamatė, kad jo komanda bent jau „neparduoda Ukrainos“.
„Manau, kad jis (D.Trumpas) pradėjo suvokti, kaip sunku išspręsti šį klausimą ir kad Rusija nebus konstruktyvi, jei nedarysime didesnio spaudimo“, – interviu sakė vienas JAV pareigūnas, dirbantis Ukrainos ir Rusijos politikos srityje.
Jis pridūrė, kad viena iš D.Trumpo retorikos pasikeitimo priežasčių yra perėjimas iš rinkimų kampanijos į valdymo režimą.
„Kliūtis taikai yra ne Ukraina. Manau, kad ji pradeda jį slėgti ir jis taip pat supranta, kaip blogai bus tiek politiškai, tiek strategiškai“, – sakė jis.
