Turkijoje vakarinėje Izmiro provincijoje jau antrą dieną siautėja miškų gaisrai, kuriuos pakurstė stiprus vėjas, paaiškino miškininkystės ministras Ibrahimas Jumaklis, nurodęs evakuoti keturis kaimus ir du miesto rajonus.
Pastaraisiais metais Turkijos pakrančių regionus niokojo miškų gaisrai, nes vasaros tampa karštesnės ir sausesnės, o tai, pasak mokslininkų, yra žmogaus sukeltos klimato kaitos padarinys.
Sekmadienį Prancūzijos vakarinėje provincijoje taip pat kilo miškų gaisrai, išdeginę 400 hektarų plotą ir privertė evakuoti stovyklavietę bei vienuolyną, pranešė valdžios institucijos.
Pirmadienį pranešta, kad gaisrai kontroliuojami, bet dar neužgesinti.
Meteorologijos tarnyba „Meteo France“ nuo pirmadienio iki savaitės vidurio rekordiniam 84 iš 101 šalies departamento paskelbė oranžinį karščio bangos pavojų. Švietimo ministerija pranešė, kad per ateinančias tris dienas dėl karščio bent iš dalies bus uždaryta apie 200 mokyklų.
Valdžios institucijos didelėje dalyje Pietų Europos išsiuntė perspėjimus dėl karščio.
Nacionalinė meteorologijos tarnyba AEMET pranešė, kad Ispanijoje birželis bus karščiausias per visą istoriją, ir prognozuoja, kad karščio bangos piką pasieks pirmadienį.
„Artimiausiomis dienomis, bent jau iki ketvirtadienio, didžiojoje Ispanijos dalyje tęsis intensyvus karštis“, – pažymėjo meteorologijos tarnybos atstovas Rubenas del Campo.
Tikėtina, kad Sevilijoje, pietų Ispanijoje, kur pasaulio lyderiai susirinko į Jungtinių Tautų konferenciją, temperatūra pasieks 42 laipsnius.
„Tai siaubinga, – sakė savivaldybės darbuotojas Bernabas Rufo, valydamas fontaną. – Turime nuolat ieškoti pavėsio“.
Turistai taip pat aktyviai ieško būdų, kaip susidoroti su karščiu.
„Manau, kad vanduo, vanduo ir pavėsis, vanduo ir pavėsis“, – sakė 51 metų lankytoja Nicole Shift, kuri atsikėlė anksti, kad pasigrožėtų Sevilijos istorinėmis vietomis, kol karštis dar nepradėjo svilinti.
„Negaliu miegoti ir kenčiu nuo nemigos. Mane taip pat ištinka karščio smūgiai, nustoju valgyti ir negaliu susikaupti“, – naujienų agentūrai „Reuters“ pasakojo 21 metų Anabela Sanchez.
Panaši situacija yra ir Portugalijoje, kur septyniuose rajonuose, įskaitant sostinę Lisaboną, paskelbtas aukščiausias pavojaus lygis.
Italijoje Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė raudonąjį perspėjimą dėl karščio bangos 16-oje miestų. Orų svetainėje IlMeteo.it skelbiama, kad pirmadienį temperatūra Florencijoje pakils iki 41 laipsnio, Bolonijoje – iki 38 laipsnių, o Perudžoje – iki 37 laipsnių.
Lombardijos regionas, priklausantis Italijos šiauriniam pramonės centrui, planuoja uždrausti darbą po atviru dangumi karščiausiu paros metu, atsižvelgęs į profesinių sąjungų prašymą.
Karališkasis meteorologijos institutas įspėjo, kad net Nyderlanduose, kurie paprastai būna vėsesni už daugelį kitų Europos šalių, artimiausiomis dienomis kai kuriose dalyse temperatūra gali siekti 35-40 laipsnių, o drėgmė bus labai didelė.
Vokietijoje pirmadienį didelėje vakarinių ir pietvakarinių regionų dalyje taip pat galiojo įspėjimai dėl karščio, nes temperatūra pakilo iki 34 laipsnių Celcijaus. Valdžios institucijos paragino vartotojus riboti vandens vartojimą. manoma, kad iki savaitės vidurio temperatūra pasieks aukščiausią lygį.
-
Karščiui alinant Balkanus, gyventojai raginami likti namuose, kyla pavojus dėl gamtinių gaisrų
-
Europa susiduria su pirmąja vasaros karščio banga – kai kur kais net iki 42 laipsnių
-
Dėl karščio bangos Pietų Europoje paskelbti įspėjimai apie gaisrų pavojų
-
Savaitės orai: pagaliau sulauksime vasariškos šilumos, temperatūra šoktels iki 32 laipsnių karščio
-
Ispanijoje užfiksuotas birželio karščio rekordas
Dėl karščio sumažėjo vandens lygis Reino upėje, todėl sutriko laivyba ir padidėjo krovinių vežimo išlaidos krovinių savininkams. Vokietijos ir Prancūzijos bazinės apkrovos elektros energijos kainos antradienį šoktelėjo, nes dėl karščio bangos padidėjo vėsinimo poreikis.
Šį mėnesį „Swiss Re“ teigė, kad pasaulyje dėl didelio karščio kasmet žūsta iki 480 tūkst. žmonių, o tai viršija bendrą potvynių, žemės drebėjimų ir uraganų aukų skaičių, be to, didėja rizika infrastruktūrai, ekonomikai ir sveikatos priežiūros sistemoms.
