Prieš tai Vašingtonas ėmė taisyti santykius su Baltarusija, siekdamas susilpninti Maskvos ir Minsko ryšius.
Vašingtonas nori padėti vyriausybės pajėgoms atremti islamo ekstremistų puolimą Vakarų Afrikoje ir tai yra dalis platesnės Donaldo Trumpo administracijos strategijos vėl užmegzti ryšius su chunta, nuo kurios Vašingtonas atsiribojo po to, kai ji 2021 m. užgrobė valdžią, sakė šaltiniai.
Vadovaujant Joe Bidenui, JAV nesėkmingai ragino Malio generolus vykdyti demokratines reformas ir įvedė sankcijas keliems aukšto rango karininkams už bendradarbiavimą su karine grupuote „Wager“, kaltinama žmogaus teisių pažeidimais šalyje.
Žaidimo taisyklės keičiasi
Valdant D.Trumpui, JAV ir Malio pareigūnų teigimu, žaidimo taisyklės keičiasi. „Administracija aiškiai sako: nemanome, kad būtina tiksliai vertinti, kaip jūs atėjote į valdžią. Žinutė yra tokia: esame pasirengę bendradarbiauti, jei jūs būsite pasirengę“, – sakė vienas buvęs JAV pareigūnas.
D.Trumpo administracijos kovos su terorizmu direktoriaus pavaduotojas Rudolphas Atallah liepos mėnesį lankėsi Bamake ir sakė, kad JAV yra pasirengusios padėti Maliui kovoti su ekstremistais – jei šalis bus suinteresuota. Privačiuose susitikimuose jis sakė, kad svarstomos visos paramos galimybės – nuo dalijimosi žvalgybos informacija iki įrangos tiekimo ir Malio kariuomenės mokymo, teigė du JAV ir vienas Malio šaltinis.
CŽA jau suteikta „didelė laisvė“ dalytis informacija su Maliu, sakė trys pareigūnai. Liepos mėn. šalyje taip pat lankėsi JAV valstybės sekretoriaus padėjėjo Afrikos reikalams pavaduotojas Williamas Stevensas; po jo šalyje lankėsi Kongreso delegacijos.
JAV pareigūnai nepareiškė susirūpinimo dėl Malio glaudžių santykių su Rusija, sakė Afrikos šalies pereinamojo laikotarpio vyriausybės atstovas Moussa Ag Acharatoumane‘as. „Jie supranta, kad turime tą patį priešą“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje ekstremistus.
JAV pareigūnai teigė, kad JAV strategija dar tik formuojasi, o Vašingtonas ieško pusiausvyros tarp poreikio atsižvelgti į žmogaus teisių pažeidimus ir rizikos perduoti žvalgybinę informaciją Maskvai. „Malis yra labai problemiškas partneris“, – pripažino vienas pareigas einantis pareigūnas.
Netrukus po R.Atallah vizito Malio kariuomenė paskelbė apie sėkmingą smūgį šalies šiaurėje prieš „Al-Qaida lyderius Islamiškajame Magrebe“. JAV ir Malis iš pradžių spėliojo, kad tarp taikinių galėjo būti šios grupuotės lyderis regione Abu Ubaida Yusuf al-Anabi, tačiau jo mirtis nebuvo patvirtinta. Pareigūnai atsisakė patikslinti, ar vykdant operaciją buvo naudojamasi JAV žvalgybos duomenimis.
Rusijos interesai
2021 m. rudenį, po karinio perversmo šalyje į valdžią atėjus pulkininkui Assimi Goitai, Prancūzijos kariškius ir tarptautinius taikdarius šalyje pakeitė Rusijos samdiniai iš „Wagner“, kurie pradėjo padėti naujajai valdžiai kovoti su kovotojais šalies centre ir šiaurėje. 2023 m. liepą per susitikimą Kremliuje su Malio chuntos vadovu Vladimiras Putinas pareiškė, kad „mes laikome Malį vienu svarbiausių partnerių regione“. Po Jevgenijaus Prigožino mirties „Wagner“ samdinius Malyje pakeitė Afrikos korpuso pajėgos. Abiejų struktūrų efektyvumas Malyje kelia rimtų klausimų stebėtojams, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Trumpas „meldžiasi už Lukašenkos sveikatą“
Praėjusią savaitę JAV pradėjo atšaukti sankcijas Baltarusijai po to, kai buvo paleista kelios dešimtys politinių kalinių. Vizito Minske metu D.Trumpo atstovas spaudai Johnas Cole'as įteikė Aliaksandrui Lukašenkai JAV prezidento dovaną – rankogalių sagutes su Baltųjų rūmų atvaizdu ir laišką, kuriame D.Trumpas teigė, kad jis ir jo žmona Melania „meldžiasi už A.Lukašenkos sveikatą ir gerovę“.
Vasario mėn. laikraščio „The New York Times“ pašnekovai teigė, kad svarbus JAV tikslas santykiuose su Minsku – suteikti A.Lukašenkai „atokvėpį nuo Rusijos orbitos“.
