Po to, kai trečiadienį „Bloomberg“ tarnyba nutekino skandalingą pokalbio išrašą tarp D.Trumpo patikėtinio Steve'o Witkoffo ir Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo bei pasitarimą tarp to paties J.Ušakovo ir Rusijos investicinio fondo vadovo Kirilo Dmitrijevo, pasirodė M.Bloombergo apžvalginis straipsnis „Kaip taikoje, taip ir kare, Jungtinės Valstijos turėtų būti Ukrainos pusėje“.
Saugumo garantijos – nors ir griežtesnės nei anksčiau – buvo įvardintos taip, kad Vladimiras Putinas galėtų išprovokuoti jų sunaikinimą, kada panorėjęs.
Jame agentūros įkūrėjas ragina D.Trumpo administraciją paremti tik tokį taikos susitarimo dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo variantą, kuris garantuotų ir veiksmingai apsaugotų nuo naujos Maskvos agresijos.
„Taikos planas, dėl kurio pasirašymo JAV spaudžia Ukrainą, po praėjusį savaitgalį Ženevoje vykusių derybų gali tapti geresnis – tai būtų gera žinia. Tačiau siekdami diplomatinės pergalės Baltieji rūmai neturi pamiršti silpno susitarimo, kuris nesugebės atgrasyti Rusijos agresijos, kainos“, – pastebėjo M.Bloombergas ir pridūrė, kad būtent toks buvo pirminis JAV prezidento administracijos pateiktas 28 punktų pasiūlymas.
Pasak jo, buvo aiškiai matyti, kad pirminis planas buvo parengtas su minimaliu Ukrainos indėliu ir iš esmės atspindėjo Rusijos prioritetus: jis reikalavo, kad Ukraina atiduotų vis dar kontroliuojamą teritoriją, sumažintų savo kariuomenę, blokuotų užsienio karinę paramą ir surengtų rinkimus pagal Kremliaus grafiką.
„Ir visa tai be jokių proporcingų agresorės įsipareigojimų šiame kare. Saugumo garantijos – nors ir griežtesnės nei anksčiau – buvo įvardintos taip, kad Vladimiras Putinas galėtų išprovokuoti jų sunaikinimą, kada panorėjęs“, – rašoma straipsnyje.
M.Bloombergas atkreipė dėmesį, kad Europos lyderiai, kaip ir daugelis JAV Kongreso narių, įskaitant respublikonus, buvo pagrįstai susirūpinę. Be to, nors ukrainiečių pareigūnai po taikos susitarimo pagrindų atnaujinimo skamba teigiamai ir raminančiai, skaldantys klausimai – ypač galimas apsikeitimas teritorijomis – dar neišspręsti, teigė verslininkas.
„Blogas susitarimas keltų grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir JAV strateginiams interesams. Rusija taptų kariniu požiūriu dominuojančia jėga, keliančia grėsmę Europai ir didinančia, o ne mažinančia Amerikai tenkančią naštą.
Atsisakyti Ukrainos reikštų paversti šalį dar vienu Afganistanu – puikiu JAV nepatikimumo potencialiems partneriams pavyzdžiu.
Pentagonui greičiausiai tektų padidinti paramą NATO sąjungininkams, pasitelkiant daugiau karių, daugiau stebėjimo priemonių, daugiau priešraketinės gynybos sistemų ir daugiau krizių valdymo išteklių, todėl liktų mažiau išteklių Kinijai sulaikyti Indostane. Jei Putinas pažeis susitarimą – o ankstesnė patirtis rodo, kad jis tai padarys – Jungtinėms Valstijoms tektų arba duoti atkirtį, rizikuojant įsitraukti į dar chaotiškesnį karą, arba Jungtinės Valstijos būtų apšauktos „popieriniu tigru“, – išdėstė M.Bloombergas.
Jo vertinimu, žala išplistų toli už fronto linijos ribų ir turėtų įtakos visam pasauliui.
„Atsisakyti Ukrainos reikštų paversti šalį dar vienu Afganistanu – puikiu JAV nepatikimumo potencialiems partneriams pavyzdžiu. Tai paskatintų branduolinių ginklų platinimą, nes pažeidžiamos valstybės nuspręstų, kad joms reikia savų atgrasymo priemonių, ir taip paskleistų nestabilumą visame pasaulyje“, – mano buvęs Niujorko meras.
Negana to, tai pakenktų liberaliajai tvarkai, kurią JAV gynė ir iš kurios turėjo daug naudos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tačiau tokios šalys, kaip Kinija, jaustųsi laisviau veikti savo teritorinių ambicijų labui, pastebėjo M.Bloombergas.
„JAV turi suvokti, kad jos interesams geriausiai tarnauja stipri Ukraina, įsiliejusi į Europą kaip jos dalis ir galinti ilgainiui apsiginti Vakarų ginklais ir žvalgybos duomenimis.
Kad ir kokiam susitarimui Baltieji rūmai galiausiai pritartų, tai jokiu būdu neturėtų pakenkti šiai galimybei“, – rašoma straipsnyje.
Europos vadovai ne kartą tvirtino, kad pirmasis žingsnis turėtų būti patikrintos paliaubos dabartinėse fronto linijose, o bet kokie pasikeitimai žeme turėtų būti aptarti vėliau.
Ukraina, kaip suvereni valstybė, pasak M.Bloombergo, neturėtų būti verčiama sutikti su savo ginkluotųjų pajėgų dydžio ar užsienio karių buvimo jos teritorijoje apribojimais.
Rusijos lyderis ne kartą yra aiškiai pareiškęs, kad Ukrainos kontrolė yra jo vizijos atkurti savo šalies didybę pagrindas.
„Bet kokios Vakarų saugumo garantijos turėtų būti privalomos ir aiškiai pagrįstos. Rusijos įšaldytas valstybės turtas turėtų būti nukreiptas Ukrainos atstatymui, o ne įtrauktas į privačias JAV ir Rusijos komercines įmones.
JAV Kongresas turėtų spausti administraciją leisti perduoti Ukrainai raketas „Tomahawk“ – kaip galingą atgrasymo priemonę, kuri galėtų būti panaudota tik tuo atveju, jei Rusija pažeistų paliaubų susitarimus.
Panašiai turėtų pasielgti ir Vokietija, kuri turėtų suteikti savo ilgojo nuotolio raketas „Taurus“.O Europos šalys turėtų nutraukti nesutarimus ir suteikti paskolas, užtikrintas įšaldytu Rusijos turtu, kad būtų padengtas Ukrainos biudžeto deficitas“, – veiksmų planą išdėstė buvęs politikas.
Jis mano, kad Kongresas taip pat turėtų priimti abiejų partijų įstatymo projektą, kuriuo prezidentas būtų įgaliotas įvesti sankcijas Rusijos eksporto pirkėjams, kurios būtų automatiškai pradėtos taikyti, jei karo veiksmai atsinaujintų.
Galiausiai, pasak „Bloomberg“ įkūrėjo, Ukrainos valdžios institucijos turėtų remti visapusišką tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą didėjančiame korupcijos skandale, susijusiame su Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui artimais asmenimis, kad būtų atkurtas pasitikėjimas jo vyriausybe šalyje ir užsienyje.
„Jei Putinas atsisakys tokių sąlygų, jo veidmainystė taikos klausimu bus mažų mažiausiai akivaizdi. Rusijos lyderis ne kartą yra aiškiai pareiškęs, kad Ukrainos kontrolė yra jo vizijos atkurti savo šalies didybę pagrindas.
Šiam „projektui“ reikia tolesnio autoritarizmo namuose ir agresijos užsienyje, o tai atneš tik priespaudą rusams ir nuolatinę grėsmę kaimynams. Vienintelis pasaulis, kurio turėtų siekti JAV, yra toks, kuris riboja, o ne skatina Putino ambicijas“, – reziumavo M.Bloombergas.
-
„The Guardian“ analizė: kas nutekino Witkoffo ir Ušakovo skambutį?
-
JAV kelia naujas sąlygas Kyjivui: pirma – taikos susitarimas, paskui – saugumo garantijos
-
NYT: Rusija sparčiai kaupia raketas ne tik smūgiams prieš Ukrainą
-
Griežtas Kremliaus atsakymas apie nuolaidas Ukrainai
-
Apskaičiavo, per kiek laiko Rusija ginklu galėtų užimti visą Donbasą
-
Kur dingo Hegsethas: paaiškino, kodėl jis „nusiplovė“ nuo JAV taikos derybų Ukrainoje
