Vieną iš pareiškimų apie galimą tiekimo iš Rusijos atnaujinimą padarė Prancūzijos bendrovės „Engie“ vykdomasis viceprezidentas Didier Holleaux: „Jei Ukrainoje bus pasiekta tinkama taika, galėsime grįžti prie 60, o gal net 70 mlrd. kubinių metrų srautų per metus, įskaitant suskystintas gamtines dujas“, – sakė jis.
Jo teigimu, Rusija galėtų patenkinti 20–25 proc. ES poreikių, o ne 40 proc. kaip prieš karą Ukrainoje. Prancūzijos valstybei iš dalies priklausanti „Engie“ prieš karą buvo viena didžiausių „Gazprom“ pirkėjų, pažymi „Reuters“.
„TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanne'as naujienų agentūrai sakė: „Europa niekada nebegrįš prie 150 mlrd. kubinių metrų [dujų] importo iš Rusijos, kaip tai buvo prieš karą... bet aš manyčiau, kad tai galėtų būti 70 mlrd. kubinių metrų.“ Jis paragino ES diversifikuoti tiekimą ir įspėjo, kad negalima pernelyg priklausyti nuo JAV.
Vokietijos bendrovės „InfraLeuna“, valdančios Loinos chemijos parką, vieną didžiausių chemijos pramonės klasterių Vokietijoje, generalinis direktorius sakė, kad daugelis jo kolegų sutinka, jog reikia grįžti prie rusiškų dujų, tačiau pačią temą pavadino tabu.
„Vėl atidarius [„Nord Stream“] dujotiekius, kainos sumažės labiau nei bet kokios dabartinės subsidijų programos“, – sakė Christofas Guentheris.
„Mums reikia rusiškų dujų, mums reikia pigios energijos – nesvarbu, iš kur ji atkeliauja“, – sakė naftos chemijos produktų gamintojos „Leuna-Harze“ vykdomasis direktorius Klausas Pauras.
„Galime įsivaizduoti, kad, Ukrainoje įsivyravus taikai, bus atnaujintas rusiškos naftos priėmimas ar gabenimas“, – sakė Vokietijos Brandenburgo žemės ekonomikos ministras Danielis Kelleris. Šioje žemėje Švedto prie Oderio mieste yra iš dalies „Rosneft“ priklausanti naftos perdirbimo gamykla.
Retorikos pokyčiai įvyko Europai susirūpinus dėl savo priklausomybės nuo JAV suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), pažymi „Reuters“. Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro mokslo darbuotoja Tatjana Mitrovaja mano, kad D. Trumpo tarifų karas padidino Europos susirūpinimą dėl šios priklausomybės. „Vis sunkiau žiūrėti į JAV SGD kaip į neutralią prekę: tam tikru momentu ji gali tapti geopolitine priemone“, – pabrėžė ji.
Vienas aukšto rango Europos diplomatas agentūrai „Reuters“ sakė negalįs atmesti galimybės, kad JAV pasinaudos SGD eksporto apribojimu kaip spaudimo priemone.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ES smarkiai sumažino dujų pirkimą iš Rusijos. Dėl šios priežasties 2023 m. „Gazprom“ pirmą kartą per 25 metus patyrė 629,1 mlrd. rublių grynųjų nuostolių. 2024 m. bendrovės nuostoliai išaugo iki 1,08 trilijono rublių.
