Sekite 15min Google
Pareiškimai apie galimą įsiveržimą į Europą:
- 2026 09 25: „Noriu dar kartą pabrėžti: mes nesiruošiame jokiems kariniams veiksmams su Europa, neturime tokių planų ir tam nėra jokio pagrindo“.
- 2026 09 18: „Rusija neturi jokių agresyvių ketinimų Europos ar Europos šalių atžvilgiu. Tam tiesiog nėra jokio pagrindo. Esame pasirengę bendradarbiauti ir atkurti santykius su Europos kaimynais“.
- 2026 09 11: „Jokios tokios grėsmės nėra ir niekada nebuvo. Mes negrasiname ir neketiname grasinti Europos šalims, dėl kokios priežasties?“
- 2026 06 04: „Kokia mums prasmė ar motyvas pulti Europą ir kariauti su NATO? Sakau, kad tai kliedesiai, bet man atrodo, kad tai ne šiaip kliedesiai, o sąmoninga provokacija“.
- 2026 05 09: V. Putinas teigė, kad tvirtinimai apie Rusijos ruošimąsi karui su Europa yra „kliedesiai... grubus ir įžūlus melas“, ir pridūrė: „Rusija niekada neturėjo jokių agresyvių ketinimų Europos šalių atžvilgiu“.
2021–2022 metų pareiškimai apie ruošiamą karą Ukrainoje:
- 2021 m. birželį „NBC News“ žurnalistas Keiras Simmonsas paklausė V. Putino: „Ar dabar įsipareigotumėte daugiau nesiųsti Rusijos karių į suverenią Ukrainos teritoriją?“ V. Putinas atsakė: „Argi mes sakėme, kad ketiname kažkur siųsti savo ginkluotąsias formuotes?“
- Lapkričio mėnesį P. Zarubinas V. Putinui uždavė klausimą, kuriame teigiama: „Pastarosiomis valandomis ir paromis matome daugybę Vakarų žiniasklaidos straipsnių, kuriuose jie kone anonsuoja tam tikrą Rusijos karinį įsiveržimą į Ukrainą...“ V. Putinas atsakė: „Aš šių aliarminių pareiškimų nemačiau“. Iš esmės į klausimą jis neatsakė.
- Tą patį mėnesį investicijų forume „Rossija zoviot!“ V. Putino paklausė, ar investuotojai turėtų bijoti galimo Rusijos kariuomenės įvedimo į Ukrainą. V. Putinas atsakė: „Žiūrėkite, apie galimą Rusijos kariuomenės įvedimą į Ukrainą buvo kalbama dar metų pradžioje – mes vykdėme pratybas „Zapad-2021“ – bet, kaip matome, tai neįvyko.“ V. Putinas užsiminė, kad galbūt „kažkas specialiai skleidžia tokią informaciją, kad užsidirbtų“.
- 2021 m. gruodžio 8 d. Andrejui Kolesnikovui buvo leista paklausti V. Putino, ar Rusija ketina pulti Ukrainą. V. Putinas atsakė: „Tai provokuojantis klausimas. Rusija vykdo taikią užsienio politiką, bet ji turi teisę užtikrinti savo saugumą“.
- 2021 m. gruodžio 23 d. didžiojoje spaudos konferencijoje V. Putino kelis kartus klausiama apie galimą karą su Ukraina. Atsakydamas į vieną iš klausimų jis tarė: „Tai ne mūsų pasirinkimas, mes to nenorime“.
- 2022 m. vasario 7 d. spaudos konferencijoje su Emmanueliu Macronu V. Putinui užduodamas klausimas: „Ar ketinate įsiveržti į Ukrainą?“ V. Putinas kalbėjo daug, bet išvengė tiesioginio atsakymo.
- Vasario 15 d., likus devynioms dienoms iki invazijos, kaip primena portalas Agentstvo“, V. Putinas atsisakė atmesti Rusijos puolimo prieš Ukrainą galimybę. Paklaustas, ar gali tai atmesti, jis atsakė, kad Rusija veiks „pagal planą“, kuris priklausys nuo „situacijos vietoje“. Tuo pat metu toje pačioje konferencijoje, paklaustas, ar Rusija nori karo Europoje, jis atsakė: „Žinoma, ne“.
Danijos žvalgyba įspėjo apie augančią riziką
15min primena, kad praėjusią savaitę Danijos žvalgyba pareiškė, kad yra „auganti rizika, kad Rusija pradės ribotą karinę ataką prieš kaimynę“.
Danijos gynybos žvalgybos tarnyba (DDIS) ketvirtadienį pareiškė, kad auga Rusijos karinių veiksmų prieš NATO šalis rizika, ir nors tiesioginė invazija yra mažai tikėtina, tokios tikimybės negalima atmesti.
„Yra nedidelė, bet auganti rizika, kad Rusija pradės ribotą karinę ataką prieš vieną ar kelias su Rusija besiribojančias NATO šalis“, – spaudos konferencijoje sakė DDIS vadovas Thomas Ahrenkielis.
Jis pridūrė, jog agentūra vis dar mano esant „mažai tikėtina, kad Rusija matytų interesą įsiveržti į kokią nors NATO šalį, bet mes negalime to atmesti“.
Europos šalys išlieka itin budrios dėl bet kokio Rusijos kišimosi. Baiminamasi, kad Maskva gali nusitaikyti į Vakarų partnerius, remiančius Kyjivą, Kremliui tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą jau penktus metus.
Savo vertinime agentūra nurodo, kad Rusija greičiausiai vykdys daugiau vadinamųjų hibridinių atakų prieš taikinius Vakaruose.
Čekijos saugumo tarnyba perspėjo, ko Rusija imsis prieš NATO
Čekijos saugumo ir informacijos tarnybos (BIS) vadovas Michalas Koudelka neatmetė galimybės, kad Maskva jau artimiausiu metu gali ryžtis ribotam įsiveržimui ar kitai provokacijai NATO teritorijoje. Neatmetama ir antžeminės operacijos tikimybė.
„The Guardian“ kalbėjosi su M. Koudelka, Latvijos valstybės saugumo tarnybos (VDD) generaliniu direktoriumi Normundu Mežvietu bei Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovu Thomasu Nilssonu.
Visi trys pareigūnai sutarė, kad Rusijos diversinė veikla Europoje stiprės. T. Nilssonas neseniai įvykusį incidentą su bepiločiu orlaiviu Leipcigo oro uoste, dėl kurio Vokietijos valdžia apkaltino Rusiją, pavadino „lūžio tašku“.
N. Mežvietas pažymėjo, kad Maskva pereina nuo atsitiktinių taikinių, skirtų sukelti paniką, prie konkrečių objektų, susijusių su parama Ukrainai. „Matome pastangas pulti geležinkelių infrastruktūrą, taip pat objektus, susijusius su pagalba Ukrainai. Dabar stebime perėjimą prie gynybos pramonės taikinių“, – „The Guardian“ sakė VDD vadovas.
Provokacijos prisidengus svetima vėliava
M. Koudelka mano, kad Kremliaus planuose gali būti nedidelis įsiveržimas į su Rusija besiribojančias NATO teritorijas. Tai gali apimti „provokacijas su svetima vėliava“ bei plataus masto įtakos kampanijas. Pasak jo, toks scenarijus gali tapti realybe per kelis mėnesius, o ne metus, tačiau jis pridūrė, kad „daugybė žmonių daro viską, kad tai neįvyktų“.
Latvijos žvalgyba taip pat mato ženklų, kad Maskva ruošiasi ryžtingesniems veiksmams, nors tiesioginio užpuolimo požymių kol kas nefiksuojama. „Vis dar lieka atviras klausimas, ar jie turi tiesioginių ir konkrečių planų, ar visa tai yra tik dalis bendrų pastangų sėti baimę ir netikrumą Vakarų visuomenėje“, – teigė N. Mežvietas.
