89 metų Iwao Hakamata 1968 m. buvo pripažintas kaltu nužudęs savo viršininką, jo žmoną ir du jų vaikus, tačiau praėjusiais metais po pakartotinio teismo proceso buvo išteisintas.
I.Hakamatos advokatai siekė kuo didesnės kompensacijos, teigdami, kad 47 metai kalinimo, dėl kurių jis tapo ilgiausiai pasaulyje mirties bausme nuteistu kaliniu, pakenkė jo psichinei sveikatai.
-
Japonų premjerui – kritika dėl dovanų įstatymų leidėjams
-
Seulas: Tokijuje susitiks Pietų Korėjos, Japonijos ir Kinijos aukščiausio rango diplomatai
-
Vida iš „Senjorų pasaulio“: kaip žingsniais pasiekti Japoniją ir kodėl žmonės atiduoda pinigus sukčiams?
-
Paroda apie lietuvių tremtį atidaryta simbolinėje vietoje Japonijoje
-
Šventė Tokijuje – jau pražydo sakuros
Pirmadienį prašymą patenkinęs teisėjas Kunii Koshis sutiko, kad jis patyrė „itin didelį“ psichinį ir fizinį skausmą.
Japonijos vyriausybė sumokės finansinę kompensaciją I.Hakamatai, o vietos žiniasklaida skelbia, kad tai yra didžiausia šalies istorijoje išmoka baudžiamojoje byloje.
Verta pažymėti, kad šio vyro byla yra viena ilgiausių ir garsiausių Japonijos teisinių sagų.
2014 m. jam buvo suteiktas retas pakartotinis teismo procesas ir jis buvo paleistas iš kalėjimo, kilus įtarimams, kad tyrėjai galėjo pakišti įrodymus, kuriais remiantis jis buvo nuteistas.
Praėjusių metų rugsėjį šimtai žmonių susirinko į teismą Japonijos pietinėje pakrantėje esančiame Šidzuokos mieste, kur teisėjas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, miniai garsiai šaukiant „banzai“, arba japoniškai „valio“.
Tačiau I.Hakamata negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Dėl pablogėjusios psichinės būklės jis buvo atleistas nuo dalyvavimo visuose ankstesniuose teismo posėdžiuose.
Nuo 2014 m., kai buvo atnaujintas teismo procesas ir jis buvo paleistas iš kalėjimo, vyras gyveno prižiūrimas savo 91 metų sesers Hideko. Hideko dešimtmečius kovojo, kad brolio vardas būtų išteisintas.
I.Hakamata 1966 m. dirbo miso gamybos įmonėje, kai jo viršininko, jo žmonos ir jų dviejų vaikų kūnai buvo rasti per gaisrą jų namuose Šidzuokoje, į vakarus nuo Tokijo. Visi keturi buvo mirtinai subadyti peiliu.
Valdžios institucijos apkaltino I.Hakamatą nužudžius šeimą, padegus jų namus ir pavogus 200 tūkst. jenų grynaisiais pinigais.
Iš pradžių I.Hakamata tai neigė, bet vėliau, po mušimo ir tardymų, kurie trukdavo iki 12 valandų per parą, prisipažino, kaip pats teigė, prievarta.
1968 m. jis buvo nuteistas mirties bausme.
Daugelį metų I.Hakamatos advokatai tvirtino, kad ant aukų drabužių rasta DNR nesutampa su jo DNR, ir teigė, kad įrodymai buvo suklastoti.
Nors 2014 m. jam buvo leista atnaujinti procesą, dėl užsitęsusių veiksmų pakartotinis bylos nagrinėjimas prasidėjo tik praėjusių metų spalį.
Dėl šios bylos kilo klausimų apie Japonijos teisingumo sistemą, įskaitant tai, kiek laiko užtruko pakartotinis bylos nagrinėjimas, ir įtarimus dėl priverstinio prisipažinimo.
