Rusija išlaiko karių skaičiaus ir technikos pranašumą, tad neabejotinai bandys tai išnaudoti prisidengdama nepaprastai svarbiu, nors iš pažiūros gal ir nereikšmingu privalumu – medžių lapija. Ji padeda paslėpti į priekį besiveržiančius karius nuo visur zvimbiančių bepiločių orlaivių, kurie medžioja ir atakuoja beveik viską, kas juda.
Tie laikai, kai kariai į priekį veržėsi tankais ir kitais šarvuočiais, iš esmės baigėsi. Šiandien dauguma atakų vykdomos pėsčiomis, o kariai juda mažomis grupėmis, kad būtų sunkiau aptinkami. Ukrainos rytuose ir pietuose – pagrindiniame karo veiksmų teatre – miškingų vietovių yra nedaug. Todėl kariams dažnai tenka judėti palei medžių linijas, kurios įrėmina dirbamus laukus.
Šios linijos – sovietmečio politikos palikimas. Medžiai buvo naudojami pasėliams apsaugoti nuo vėjo. Dabar jomis naudojasi kariai, bandydami pasislėpti nuo priešininko ugnies arba norėdami persigrupuoti prieš puolimą. Jos taip pat tapo takais, palei kuriuos kariai bando užimti teritoriją arba atsitraukti iš fronto linijos.
Tokia priedanga naudinga tiek puolantiesiems, tiek besiginantiems, pastebėjo Ukrainos 14-osios nacionalinės gvardijos brigados, kovojančios netoli Myrnohrado miesto rytinėje Donecko srityje, majoras Vladyslavas Vištaliukas.
„Šiose linijose medžių lapai, kurie yra palyginti nepažeisti, gerokai sumažina matomumą, todėl priešą aptikti sunkiau, – paaiškino jis telefonu. – Tačiau priešui taip pat sunkiau aptikti mūsų pozicijas.“
Kapitonas Dmytro Filatovas, Ukrainos 1-ojo atskirojo šturmo pulko, ginančio kaimyninį Zaporižios regioną, vadas, pripažino, kad augmenija greičiausiai bus labiau naudinga Rusijai nei Ukrainai.
„Kai tik išsprogs lapai, tai suteiks daugiau pranašumo priešui, jie turi daugiau gyvosios jėgos, daugiau pėstininkų, – kalbėjo kariškis. – Jie patirs mažiau nuostolių ir turės daugiau galimybių pasislėpti.“
Ko gero, niekur kitur augmenijos poveikis nėra taip aiškiai jaučiamas kaip palei Dniepro upę Zaporižioje.
„Dirvožemis čia toks derlingas, kad viskas sužydi labai, labai greitai“, – sakė pulkininkas leitenantas Olehas Tiahnybokas, Ukrainos 128-osios atskirosios sunkiosios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas.
Rusijos kariai stumdavosi į priekį per vandens rezervuarą upėje, kuris išdžiūvo po to, kai 2023 m. buvo sugriauta užtvanka, ką greičiausiai padarė Rusijos pajėgos. Po to rezervuare išaugo „labai tankios medžių giraitės“, kelis kartus viršijančios žmogaus ūgį, pažymėjo O.Tiahnybokas.
„Priešas turi galimybę ten telktis ir manevruoti maksimaliai pasislėpęs“, – nurodė dronų bataliono vadas.
Pastaruosius dvejus metus kartu su pavasariu prasidėdavo ir kelis mėnesius trunkantis Rusijos puolimas, kuris užsitęsdavo iki rudens. Būtent tokie puolimai ir užtikrino didžiausius Maskvos teritorinius laimėjimus.
Ukrainos pareigūnams skelbiant, kad pastarosiomis dienomis rusų puolimas palei fronto liniją suintensyvėjo, kariai mano, jog šiemet viskas bus panašiai.
„Manau, kad šį pavasarį situacija pasikartos, – teigė D.Filatovas. – Ne tik manau – esu įsitikinęs.“
Jo vertinimu, Rusija „šį pavasarį vėl pasieks tam tikrų laimėjimų“. Tačiau karys sakė esąs įsitikinęs, kad šie laimėjimai „nesužlugdys fronto“.
Kovo viduryje netoli rytinio Lymano miesto sustiprėjusios atakos pasiuntė aiškų signalą Ukrainos kariams: prasidėjo Maskvos pavasario puolimas.
Jie ėmė pulti 5.30 val. ryto. Per 500 karių veržėsi į ukrainiečių pozicijas, daugelis jų važiavo šarvuotais automobiliais arba motociklais, kirsdami atvirus laukus ir taip bandydami pralaužti fronto liniją.
Ukrainos 3-iasis armijos korpusas, paskelbęs apie puolimą socialiniuose tinkluose, nurodė, kad ataka buvo atremta po 4 valandas trukusių kovų – tai patvirtino ir mūšio lauką stebinčios nepriklausomos analitikų grupės.
Puolimas, kuris vyko likus dar kelioms savaitėms iki sužaliuojant medžiams, buvo gana neįprastas vaizdas, net ir praėjus daugiau nei ketveriems karo metams. Nors greitas mechanizuotas atakas dronai iš esmės pavertė atgyvena, Rusija išbandė laimę vos tik dirvožemis tapo sausesnis ir palengvino ratuotos karinės technikos judėjimą.
Kaip sakė pareigūnai, bendra Ukrainos strategija šį pavasarį iš esmės nesikeis. Jos kariuomenė daugiausia dėmesio skiria gynybinei linijai išlaikyti, naudodama dronus ir plačias prieštankinių griovių, spygliuotų vielų ir pylimų linijas, įrengtas žiemą, kai dar buvo rengiamasi naujajai Rusijos puolimo bangai. Ukraina taip pat nori pridaryti kuo daugiau nuostolių Rusijos pajėgoms, kad kiek įmanoma susilpnintų jų galimybes pulti.
Galiausiai Ukraina siekia priversti Maskvą įvertinti galimo susitarimo perspektyvą, o ne toliau tęsti brangiai kainuojantį ir neproduktyvų puolimą. Tačiau dar neaišku, ar ši strategija šiemet duos vaisių.
Panašu, kad karas dar toli gražu nesibaigė, ypač kai Jungtinių Valstijų tarpininkaujamos taikos derybos buvo sustabdytos dėl karo prieš Iraną.
Ukrainos pareigūnai žiemą išlydėjo užtikrinti, kad laikas yra jų pusėje.
Pasak jų, Rusijos karines pastangas gali apriboti įtampa šalies ekonomikoje ir drakoniški nuostoliai, kuriuos Maskvai tampa vis sunkiau kompensuoti, pritraukiant naujus žmones. Žiemą Ukrainos gynėjų padėtis mūšio lauke pagerėjo: Rusijos pažanga sulėtėjo, o Ukraina sėkmingai, nors ir ribotai, kontratakavo pietryčiuose.
Karybos ekspertai įspėjo, kad Ukrainos proveržis iš dalies susijęs su žiemos diktuojamomis sąlygomis mūšio lauke. Rusijos karių judėjimą apsunkino žema temperatūra ir augmenijos trūkumas. Ukrainos gynėjai, priešingai, tiesiog turėjo likti vietoje ir laikytis linijos, kad būtų kuo mažiau pastebimi.
„Sezoniškumas turi stiprų poveikį karui, – anksčiau tinklalaidėje „Russia Contingency“ pareiškė Robas Lee, Užsienio politikos tyrimų instituto Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis. – Dauguma karo vadų sako, kad šaltas oras palankesnis tam, kuris ginasi, o ne tam, kuris puola.“
Nepaisant Rusijos pavasarį įgyjamo pranašumo, Ukrainos kariai ir karo analitikai netiki, kad Rusijos pajėgos šį sezoną pasieks didelį proveržį. Dėl nuolatinės žvalgybos dronais ir smūgių išilgai fronto linijos susidarė plati „žudymo zona“, kuri praktiškai įšaldė bet kokį judėjimą.
Ukrainos kariai pripažino, kad jie kur kas mažiau nerimauja dėl to, jog Rusijos kariai užims miestus. Didesnį nerimą kelia tai, kad jie priartės taip arti, jog civilių gyvenimas dėl reguliarių bepiločių orlaivių smūgių taps tiesiog nepakeliamas.
-
Kariuomenė įspėja: Rusija ir Baltarusija vykdo informacinę ataką prieš Lietuvą
-
Rusijai – bręstantis galvos skausmas: Ukraina pučia raumenis
-
Iš Kremliaus – drąsus pareiškimas: pasaulis stoja į eilę prie Rusijos durų
-
Ukraina paleido Švedijos raketą į Rusijos okupuotą naftos platformą
-
Europa užmerkė akis prieš tai, kas vyksta Kyjive: ko taip siekiama
-
Kremliaus fiasko: per savaitę naujas antirekordas ir šimtai lavonų
Du rytiniai miestai – Slovjanskas ir Kramatorskas – vos pora vietų, į kurias taikosi Rusija.
Jie įsikūrę maždaug už 16 km nuo fronto linijos, todėl, karybos ekspertų vertinimu, šiemet miestai greičiausiai liks Ukrainos kontrolėje. Tačiau neaišku, ar jie bus saugūs juose tebegyvenantys daugiau kaip 250 tūkst. žmonių. Praėjusį mėnesį vietos valdžios institucijos, reaguodamos į bręstančią grėsmę, jau nurodė evakuoti vaikus iš dalies Slovjansko.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
