Anot jo, netikėtas JAV lyderio Donaldo Trumpo išpuolis prieš Iraną ir dėl to pakilusios naftos kainos privertė Rusijos vadovą atsisakyti bet kokio taikaus susitarimo idėjos.
Toliau savo straipsnyje jis aprašo bendrą Rusijos ekonomikos nuosmukį, kurį lėmė iš naftos eksporto prarastos Rusijos pajamos.
„Sausio pabaigoje Rusija buvo priversta parduoti naftą Indijai vos už 22 JAV dolerius už barelį, t.y. maždaug tris kartus mažesne nei rinkos kaina“, – pabrėžė jis.
Pasak M.Zygario, per visą karą V.Putinas iš esmės nekreipė dėmesio į savo aplinkos žmonių skundus dėl šalies ekonominių bėdų. Tačiau vasario mėnesį reikalai taip pablogėjo, kad Kremliaus šeimininkas buvo priverstas pažvelgti į tai, kas vyksta šalies ekonomikoje.
„Buvo net ženklų, kad jis gali persigalvoti dėl derybų su Ukraina, galbūt ieškodamas išeities iš konflikto“, – svarstė žurnalistas.
Lemtingas ėjimas
Vasario mėnesį sklandė gandai, kad V.Putinas yra pasirengęs pakeisti savo derybų komandą, išstumdamas tuometinį pagrindinį derybininką Kirilą Dmitrijevą. Taip pat esą buvo rengiamasi dideliems pertvarkymams Rusijos vyriausybėje, atsižvelgiant į ketinimus pereiti nuo karo prie taikos.
Tačiau visa tai staiga prarado svarbą, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karinę operaciją prieš Iraną, kuri greitai peraugo į pasaulinę naftos krizę.
„JAV panaikino sankcijas Rusijos naftai. Staiga atrodė, kad Rusiją kamuojančios ekonominės problemos išnyko. Be to, pagilėjo nesutarimai tarp JAV ir NATO sąjungininkių, nes jos atsisakė siųsti laivus į Hormūzo sąsiaurį. Putinui, kurio užsienio politika buvo grindžiama chaoso Vakaruose puoselėjimu, tai buvo sveikintina“, – rašo M.Zygaris.
Žurnalistas atkreipė dėmesį, kad po to viso pasaulio dėmesys buvo prikaustytas prie situacijos Artimuosiuose Rytuose, o Ukraina liko nuošalyje. Be to, JAV sparčiai eikvoja savo ginklų atsargas, todėl ateityje Ukraina gali netekti galimybės sulaukti bet kokios karinės pagalbos iš JAV.
Putino laukia svarbus sprendimas
Karas Irane taip pat trypia D.Trumpo ir Respublikonų partijos reitingus prieš Kongreso vidurio kadencijos rinkimus. Tai sustiprina seniai nusistovėjusį V.Putino įsitikinimą, kad visi Vakarų lyderiai yra laikini, ir, jei jam netinka kokia nors figūra, jis turėtų tiesiog išlaukti, o ne daryti nuolaidas, rašoma straipsnyje.
Kartu M.Zygaris pabrėžė, kad laikinai padidėjusios pajamos iš naftos ilgalaikėje perspektyvoje neišgelbės Rusijos ekonomikos ir neužtikrins galimybės Kremliui kariauti neribotą laiką.
Tai ypač aktualu didėjančio visuomenės nepasitenkinimo Rusijoje fone, kai gyventojus erzina nuolatiniai interneto laisvės suvaržymai ir bendras ekonominės bei asmeninės laisvės ignoravimas.
„Gegužės mėnesį, kaip daugelis Maskvoje mano, karas Irane gali būti baigtas ir sankcijos Rusijai bus atnaujintos. Visuomenės nepasitenkinimo lygis, kuris dar neseniai būtų buvęs neįsivaizduojamas, dabar tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Atrodo, kad Putinui netrukus teks priimti svarbų sprendimą“, – pažymėjo žurnalistas.
