„Zelenskis atvirai grasino Vengrijai. Jis pripažino, kad jie smūgiuoja naftotiekiui „Družba“, nes mes neremiame jų stojimo į Europos Sąjungą. Tai dar kartą įrodo, kad vengrai priėmė teisingą sprendimą“, – pabrėžė premjeras ir pridūrė, kad „šantažu, sprogimais ir grasinimais“ Kyjivas negalės užsitikrinti vietos Europos Sąjungoje.
Anksčiau V.Zelenskis užsiminė, kad naftotiekio „Družba“, kuriuo Rusija tiekia kurą Vengrijai ir Slovakijai, egzistavimas priklauso nuo Budapešto pozicijos dėl Ukrainos įstojimo į ES.
Po to Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto paragino Ukrainos prezidentą negrasinti šalies energetiniam saugumui.
„Karas, su kuriuo mes neturime nieko bendra, nėra teisėtas paaiškinimas mūsų suvereniteto pažeidimui“, – aiškino ministras.
Per paskutines dvi savaites Vengrija tris kartus pranešė apie išpuolius prieš naftotiekį „Družba“. Visi jie buvo nukreipti prieš naftos siurblines Rusijos teritorijoje. Dėl dviejų išpuolių buvo sustabdytas kuro pumpavimas. Paskutinį kartą tai įvyko rugpjūčio 22 d.
Vengrija prieštarauja Ukrainos narystei ES, nes, kaip teigė V.Orbanas, šalis neturi „aiškių sienų“, „veikiančios ekonomikos“ ir „tikro suvereniteto“, o jos priėmimas į Sąjungą gali sukelti „begalinį karą“.
Vietoje to Vengrijos premjeras pasiūlė Ukrainai „buferinės valstybės“ tarp ES ir Rusijos vaidmenį. V.Orbanas taip pat teigė, kad apklausos dėl Ukrainos narystės ES metu 95 proc. apklaustųjų (2,1 mln.) esą pasisakė „prieš“. Tačiau jis nutylėjo, kad apklaustųjų skaičius sudarė tik apie 29 proc. visų Vengrijos rinkėjų. Iki to laiko Budapeštas ne kartą trukdė teikti Ukrainai ES finansinę ir karinę pagalbą, taip pat kišo pagalius į ratus, kad nebūtų įvestos sankcijos Rusijai.

