„Iki šiol lėšos buvo neliečiamos – ES naudojo tik jų uždirbamas palūkanas. Dabar Berlyno pozicija koreguojasi, nors skeptikų tebėra (Prancūzija, Belgija). Lietuva ir kai kurios kitos šalys principinę idėją palaikė jau seniai“, – sako L.Kojala.
Kaip galėtų veikti mechanizmas (detalės dar miglotos ir prieštaringos):
- Ukrainai būtų pervedami pinigai (didžioji dalis rusų aktyvų), o „Euroclear“ vietoj jų gautų ES obligacijas be palūkanų, garantuotas ES narių. Ukrainai tai reikštų ilgalaikę karinės paramos finansavimo bazę, o ES – „teisiškai kūrybingą“ būdą išvengti kaltinimų neteisėtu turto nusavinimu (tiek teisinių, tiek finansų rinkų reakcijos pasekmių).
- Toks sprendimas atidėtų klausimą dėl galutinio turto nusavinimo iki tol, kol obligacijos bus išperkamos, terminas dar nenustatytas. Galimas ir specialios paskirties bendrovės steigimo variantas – tai leistų išleisti skolą / valdyti srautus, lengviau prisijungti ne ES šalims.
„Tad tai būtų paskola, naudojant lėšas, kurios jau yra. Bet grąžinimas vyktų tik tada, jei Rusija sumokės reparacijas. Taigi faktiškai paskolą garantuotų net ne tiek ES, kiek teorinis ateities pinigų srautas iš Rusijos; jei ateities pajamų nebus, paskolos niekas apskritai negrąžins. Lėšos būtų skirtos tik Ukrainos ginkluotei ir karinei įrangai, ne biudžeto balansavimui, kartu stiprinant Europos gynybos pramonę“, – atkreipė dėmesį analitikas.
Pasak jo, ieškoma būdų, kaip sprendimą įgyvendinti net ir tuo atveju, jei bus šalių veto.
