Užbaigęs savo pirmosios užsienio kelionės nuo tada, kai gegužę buvo išrinktas pasaulio katalikų vadovu, dalį Turkijoje Leonas XIV Stambule įlipo į lėktuvą. Į Beirutą jis turi atskristi maždaug 15 val. 45 min. (ir Lietuvos laiku).
Šešių dienų kelionė po dvi šalis yra pirmasis didelis tarptautinis išbandymas pirmajam popiežiui iš Jungtinių Valstijų, kurio santūrus stilius yra kontrastas charizmatiškam ir impulsyviam jo pirmtakui Pranciškui.
Nors Leono XIV vizitas nesulaukė didelio dėmesio musulmoniškoje Turkijoje, kur krikščionių bendruomenę sudaro tik apie 100 000 žmonių, jo nekantriai laukiama 5,8 mln. gyventojų ir daug religinių bendruomenių turinčiame Libane.
Nuo 2019 metų Libanas kenčia nuo krizių, įskaitant ekonominį žlugimą, 2020 metais patirtą pražūtingą sprogimą Beiruto uoste, o pastaruoju metu – karą su Izraeliu. Tikimasi, kad Leonas XIV atneš taikos žinią į šią įvairių tikėjimų šalį, kurioje praėjusį kartą popiežiaus vizitas įvyko 2012 metais, kai buvo atvykęs Benediktas XVI.
Turkijoje Leonas XIV daugiausiai dėmesio skyrė raginimams siekti didesnės vienybės tarp skirtingų Bažnyčios atšakų.
Popiežius Leonas XIV yra penktasis pontifikas, apsilankęs Turkijoje po Pauliaus VI 1967-aisiais, Jono Pauliaus II 1979-aisiais, Benedikto XVI 2006-aisiais ir Pranciškaus 2014-aisiais.
Ketvirtadienį pontifikas savo vizitą pradėjo derybomis su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
Antrąją savo vizito Turkijoje dieną pontifikas nuvyko į Izniką, senovės Nikėjos miestą, kur kartu su pasaulio ortodoksų lyderiu Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi I ir kitais aukšto rango svečiais paminėjo Pirmojo Nikėjos Susirinkimo 1700-ąsias metines. Šio 325 metais įvykusio vyskupų susirinkimo metu buvo priimtas tikėjimo išpažinimas, kuris iki šiol yra kertinis krikščionybei.
Šeštadienį Leonas XIV vadovavo viešoms mišioms Stambule, į kurias tūkstančiai žmonių nepaisydami lietaus susirinko iš visos Turkijos. Daugiakalbės mišios daugelį sujaudino įsimintinais choriniais intarpais.
„Viena didžiausių svajonių“
Paskutinę vizito Turkijoje dieną popiežius privačiai susitiko su gedinčiu vyru, kurio 14-metis italų ir turkų kilmės sūnus vasarį buvo mirtinai subadytas Stambulo turguje.
„Šiandien aš verkiau, bet džiaugsmo ašaromis, atvykau dėl Mattios Ahmeto (Matijos Achmeto)", – vėliau reporteriams apie savo sūnų sakė italų šefas Andrea Minguzzi (Andrėja Mingucis). Jis padėkojo popiežiui, kad šis su juo susitiko ir „išpildė vieną didžiausių gyvenimo svajonių“.
Vėliau sekmadienį Leonas XIV aplankė Armėnų Apaštalinės Bažnyčios katedrą Stambule, kur jį pasitiko Sahakas II Mašalianas, Konstantinopolio armėnų patriarchas, ir armėnų bendruomenė.
Popiežius pasakė padrąsinimo žodžių didžiausiai krikščionių bendruomenei Turkijoje, vienijančiai maždaug 50 tūkst. narių.
„Šis vizitas suteikia man progą padėkoti Dievui už drąsų armėnų tautos krikščionišką liudijimą per amžių tėkmę, dažnai tragiškomis aplinkybėmis“, – sakė popiežius, sveikindamas katedroje buvusius tikinčiuosius ir ganytojus, o per juos – visą Armėnų Bažnyčią.
Jis tikriausiai turėjo galvoje ir armėnų žudymą Osmanų imperijoje 1915–1916 metais, kurį maždaug 30 šalių pripažįsta genocidu, nors Turkija šį terminą griežtai atmeta.
„Armėnai nepamiršo, kai popiežiai užtarė juos ir kitas krikščionių bendruomenes kentėjimo metu. Deja, ir šiandien esame nuolatinių kančių bei persekiojimų, kurias patiria krikščionys visuose Artimuosiuose Rytuose, liudytojais“, kalbėjo Sahakas II Mašalianas.
„Mes meldžiamės, kad Viešpats panaudotų, per jus, svarų popiežių moralinį balsą ir įtaką, kad būtų užtikrintas pažeidžiamų krikščionių bendruomenių saugumas, ypač tame regione, į kurį šiandien vyksite“, – pridūrė jis.
Vizito Turkijoje pabaigoje Leonas XIV dalyvavo sekmadienio liturginėse apeigose Šv. Jurgio patriarchalinėje bažnyčioje, kurioms vadovavo Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I.
Iš patriarchalinės Šv. Jurgio bažnyčios popiežius ir patriarchas nuėjo į šalia esančią Konstantinopolio patriarchato būstinę, kurioje pasirašė bendrą deklaraciją su raginimu siekti vienybės.
