Sekite 15min Google
Kontrastas
Vienas internautas pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame sugretintos Rusijos ir Ukrainos atakos. Viršuje matoma liepos 20 d. Rusijos ataka Charkive, apačioje – Ukrainos smūgis Belgorode.
„Kontrastas... Ukronacistų smūgiai į kuro kolonėles ir Rusijos smūgiai į jas:
Rusijos FPV dronas naktį smogia į Charkovo degalinę, kai joje nėra nė vieno žmogaus, siekdamas išvengti civilių aukų.
Ukrainos FPV dronas vidury baltos dienos smogia į degalinę, kurioje pilna knibžda civilių.
Be jokios propagandos. Tiesiog pažiūrėkite vaizdo įrašą.
Kitaip, nei nacizmas šito pavadinti neina“, – komentavo vyras.
Akivaizdu, kad buvo pasirinkti būtent tie epizodai, kurie leidžia sudaryti įspūdį, esą Ukraina elgiasi beatodairiškai, o Rusija vengia civilių aukų.
Specialiai atrinktos atakos
15min iš pateiktų vaizdo įrašų negalėjo patvirtinti šių konkrečių atakų. Tačiau pavyko nustatyti, jog Rusija naktį iš liepos 20 d. į liepos 21 d. iš tiesų atakavo Charkivą ir kelias degalines. Per šiuos smūgius degalinėse žmonės nebuvo sužeisti.
Tuo metu Ukraina pastaruoju metu sustiprino smūgius degalinėms Rusijos Belgorodo ir Kursko srityse. Liepos 27 d. skelbta, jog vien per liepą Ukraina 43 kartus smogė degalinėms Belgorodo srityje.
Per penkias dienas – nuo liepos 19 d. iki 23 d. – Ukrainos dronai smogė mažiausiai 19 degalinių Belgorode ir jo apylinkėse.
„Ukrainos atakų padažnėjimas atrodo kaip simetriškas atsakas į Rusijos smūgius“, – agentūrai „Agentstvo“ sakė karinis analitikas Kirilas Michailovas.
Todėl tikėtina, kad abu internauto paskelbti klipai gali būti tikri.
Vasarą Rusija taip pat pradėjo naują kampaniją, per kurią puola Ukrainos degalines. Kyjivo duomenimis, birželį ir liepą per šias atakas nukentėjo daugiau nei du šimtai žmonių – vidutiniškai maždaug po tris per dieną.
Ukrainos pareigūnų vertinimu, pastarosiomis savaitėmis sustiprėję išpuoliai greičiausiai buvo skirti sutrikdyti civilių gyvenimą tose vietovėse, kur Rusijos pajėgos sunkiai veržiasi į priekį. Taip esą siekiama išvaryti gyventojus ir pagilinti įtampą visuomenėje. Pasak pareigūnų, šie smūgiai taip pat yra atsakas į Kyjivo dronų ir raketų smūgius prieš Rusijos naftos bei dujų objektus.
Laikinoji Zaporižios merė Regina Charčenko pranešė, kad per 24 dienas (iki liepos 27 d.) miestas patyrė 54 smūgius į degalines. Atakų metu žuvo keturi žmonės, dar 29 buvo sužeisti.
„Tai – sąmoningas terorizmas, nukreiptas prieš civilinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus“, – sakė ji.
Be to, Rusijos elitinis bepiločių orlaivių dalinys „Rubikon“ neseniai paskelbė vaizdo įrašų montažą (archyvuota), kuriame užfiksuoti devyni dienos metu suduoti FPV (pirmojo asmens vaizdo) dronų smūgiai į degalines Charkivo ir kaimyninėje Sumų srityse. Kelių atakų metu matyti stovinčios transporto priemonės bei aplink vaikštantys žmonės.
Tai rodo, jog internautas selektyviai atsirenka atakas, kuomet niekas nenukentėjo. Tačiau tai neįrodo, kad Maskva nesitaiko į civilius. Priešingai – yra nemažai įrodymų, jog tai daroma sąmoningai.
Pasikartojantis Kremliaus naratyvas
Analitinio projekto „Russia Matters“ liepos 29 d. ataskaitoje nurodoma, jog nuo karo pradžios, pačios Rusijos vyriausybės duomenimis, buvo „nužudyta 8 012 taikių gyventojų“.
Tuo tarpu Ukrainoje, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, žuvo 16 431 civilis. Vis dėlto JT pabrėžia, kad jų patvirtinti skaičiai greičiausiai yra mažesni nei iš tikrieji.
Birželį Ukrainoje užfiksuotas didžiausias civilių aukų skaičius per pastaruosius ketverius metus. Tą mėnesį per Rusijos atakas žuvo mažiausiai 393 civiliai, o 1 990 buvo sužeisti. Tai buvo kruviniausias mėnuo nuo 2022 m. balandžio.
Gegužę jau buvo užfiksuotas didžiausias civilių aukų skaičius per daugiau nei ketverius metus – 282 žuvusieji ir 1 794 sužeistieji, tačiau birželį šis skaičius dar labiau išaugo.
Rusija nuolat kartoja teiginį, esą ji neatakuoja civilių. Toks Kremliaus naratyvas nėra naujas. Juo mėginama paneigti Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje ir akivaizdžius, pasikartojančius išpuolius prieš šalies gyventojus.
Europos Sąjungos kovos su dezinformacija projektas „EUvsDisinfo“ pabrėžia, kad toks teiginys yra akivaizdžiai melagingas. Rusija ne viename kare, įskaitant Čečėniją, Siriją ir Ukrainą, smogė šimtams, jei ne tūkstančiams, civilių objektų.
Kaip 2025 m. pareiškime rašė tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“, Rusija toliau vykdo beatodairiškus išpuolius prieš tankiai apgyvendintas vietoves, taikosi į gyvybiškai svarbią civilinę infrastruktūrą ir, panašu, sąmoningai smogia civiliams.
JT pareigūnai pabrėžia, kad Rusijos atakos Ukrainos rodo aiškią civilių puolimo tendenciją.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija taip pat pabrėžia, kad gausu įrodymų apie Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, ypač prieš civilius. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės užfiksavo daugybę atvejų, kai Rusijos kariai vykdė žaginimus bei kankinimus, taip pat savavališkus ir tikslingus civilių gyventojų žudymus Rusijos okupuotose teritorijose.
Rusija kasdien rengia oro smūgius prieš Ukrainos miestus. Rusijos kariuomenė taikosi į civilinę infrastruktūrą, įskaitant mokyklas, vaikų darželius, ligonines, vaikų namus ir bažnyčias.
„EUvsDesinfo“ taip pat pabrėžia, jog Ukrainos kaltinimas karo nusikaltimais, žiaurumais ir neteisėtais veiksmais viso karo metu buvo nuolatinė Rusijos valdžios, prokremliškų bei kitų Rusijos valstybės kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių praktika. Tokie kaltinimai yra dalis strategijos, kuria siekiama diskredituoti Ukrainą ir nukreipti dėmesį nuo Rusijos karinės agresijos bei pačios Rusijos Ukrainoje vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.
Prokremliška žiniasklaida ukrainiečius nuolat vaizduoja kaip „nacius“ ir teroristus, vykdančius žiaurumus, taip siekdama pateisinti Rusijos invaziją į Ukrainą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Ir Ukraina, ir Rusija smogia degalinėms, kurios yra laikoma civilinės infrastruktūros dalimi. Tačiau internauto parinkti klipai iškraipo ir manipuliuoja tikrąja situacija. Rusija taikosi į civilius ir civilinę infrastruktūrą, todėl teiginys, kad Maskva esą saugo ukrainiečių gyvybes, neatitinka tikrovės. JT duomenys rodo, kad Rusijos atakos pareikalavo daugiau civilių aukų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
