Antai Italijoje populistinės „Lygos“ lyderis Matteo Salvini ir jo šalininkai atakuoja kovai su koronavirusu diriguojantį mokslininką Walterį Ricciardi. Priežastis – jo žodžiai, kad šalį reikia laikyti uždarytą ir taip išvengti antrosios infekcijos plitimo bangos.
„Manau, kad mokslininkų moralinė ir profesionali pareiga – visada sakyti tiesą“, – tikina W.Ricciardi.
Tačiau tiek jam, tiek kitiems specialistams nelengva. Visi jie menkai žinomi visuomenei, bet dabar epidemiologai ir virusologai turi stoti prieš kameras bei sakyti žmonėms, kad jie turi likti namuose, o verslams – kad jie negali vėl pradėti veikti.
Politikams šiuo atveju net lengviau – jie gali tiesiog pakelti rankas į viršų ir kartoti, kad vadovaujasi mokslininkų rekomendacijomis. O tai reiškia, kad pyktis kreipiamas ne į politikus, o būtent į medicinos specialistus.
Katastrofos receptas
Pavyzdžiui, Vokietijos visuomenės sveikatos ekspertas Christianas Drostenas sulaukia laiškų su grasinimais. O britų vyriausybė sako neviešinsianti specialistų, kurie dirba Mokslo patariamojoje grupėje, pavardžių – dėl jų pačių saugumo.
O per audringus piktų amerikiečių protestus prieš suvaržymus praėjusį savaitgalį skandavo „Atleiskite Fauci“. Tarp tokių demonstrantų buvo įsimaišę žinomi antivakseriai ir sąmokslo teorijų šalininkai – pavyzdžiui, Alexas Jonesas.
Italijoje W.Ricciardi su M.Salvini kariauja tinkle „Twitter“. Populistų vado įtūžį ekspertas užsitraukė įspėjęs, kad dar ankstoka sušvelninti suvaržymus Lombardijos regione, be to, jis kritiškai pasisakė apie JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimus.
Populistinį pyktį kursto ir aukšto lygio politikai, ir sąmokslo teorijų mėgėjai, o tai esą yra katastrofos receptas.
„Jis ginčijasi su kitais gydytojais ir gubernatoriais, jis viešai įžeidinėja Amerikos prezidentą, jis sako, kad kaukės nepadeda, – parašė M.Salvini. – Jis dėl viruso niekaip nepataiko, o dabar įžeidinėja Trumpą!“
Anot Kembridžo universiteto psichologo Sanderio van der Lindeno, „populistinį pyktį“ kursto ir aukšto lygio politikai, ir sąmokslo teorijų mėgėjai, o tai esą yra „katastrofos receptas“.
„Jei ateis akimirka, kai žmonės nustos tikėti visuomenės sveikatos ekspertais, galėsime kalbėti apie Laukinius Vakarus – nebebus aišku, už kokios informacijos kabinsis gyventojai“, – įspėja S.van der Lindenas.
Populistams faktai neįdomūs
Kaip jau minėta, daug ekspertų adresu skriejančios kritikos papildoma teorijomis, esą Pasaulio sveikatos organizacija pati sukūrė naująjį koronavirusą, nes yra susimokiusi su vakcinų kūrėjais. Antivakseriai taip pat puola milijardierių filantropą Billą Gatesą.
Prie tokių pseudokovotojų už „teisybę“ neretai prisijungia populistiniai politikai. Anot Bristolio universiteto psichologijos profesoriaus Stephano Lewandowsky, šios asmenų grupės dažnai pradeda kaltinti mokslininkus politikavimu – vien dėl to, kad moksliniai duomenys jiems nepatinka.
S.Lewandowsky: tokie lyderiai kaip Salvini ar Trumpas instinktyviai trypia mokslą ir įrodymus, faktus, visus tuos nuobodžius dalykus.
Ir pats S.Lewandowsky anksčiau yra susidūręs su grasinimais, kai jį prieš dešimtmetį puolė asmenys, netikintys žmonijos įtaka klimato kaitai.
„Tokie mokslininkai kaip aš, epidemiologai ir klimato specialistai, visada susiduriame su dilema. Mes turime ką pasakyti, bet dalis žmonių įžvelgs politiką.
Situacija dar blogesnė dėl šiandienos politikų. Populizmo esmė – faktus nugalinčios emocijos. Tokie lyderiai kaip Salvini ar Trumpas instinktyviai trypia mokslą ir įrodymus, faktus, visus tuos nuobodžius dalykus“, – mano S.Lewandowsky.
Tiesa, kritikos vyriausybėms patariantys ekspertai sulaukia nebūtinai iš radikalų. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje tokie mokslininkai sulaukia priekaištų dėl suartėjimo su vyriausybe.
„Kai matai teoriškai nepriklausomus medikus, kurie sako akivaizdžiai netiesą ir taip padeda politiniam režimui, turi daryti išvadą, kad tokie patarėjai neverti mūsų pasitikėjimo“, – praėjusį sekmadienį teigė medicinos mokslinio žurnalo „Lancet“ redaktorius Richardas Hortonas.
Bandys reikštis rečiau
Praėjusį pirmadienį A.Fauci reagavo į žmonių raginimus pasitraukti. Jis pareiškė suprantantis neviltį.
„Manau, akivaizdu, kad žmonės kenčia ekonomine prasme. Bet jei nesuvaldysime viruso, tikras ekonominis atsigavimas neprasidės“, – pabrėžė mokslininkas.
Savo ruožtu W.Ricciardi pernai jau pasitraukė iš Italijos nacionalinio sveikatos instituto vadovo pareigų – tada jis taip protestavo prieš „nemokslišką“ vyriausybės požiūrį, o omenyje, žinoma, turėjo M.Salvini.
Šįkart, tiesa, priekaištai jam žeriami dėl komentarų būtent apie politiką. W.Ricciardi tviteryje parašė: „Rinkimai turi pasekmes. Kai žmonės išrenka populistus nuotykių ieškotojus, šie priima sprendimus, kurie turi pasekmes.“
Ch.Drostenas, garsus Berlyno virusologas, taip pat vedantis populiarią tinklalaidę apie pandemiją, tuo tarpu teigia, kad viešai kalbės rečiau.
„Dabar yra laikraščių, kurie spausdina mokslininkų karikatūras. Pamatau save kaip animacinio filmo veikėją ir man pasidaro bloga“, – pripažino vokietis.
-
Ekspertai planuoja, koronavirusas juokiasi: tai kada gi bus saugu atsidaryti ir gyventi normaliai?
-
Daliai šalių praveriant duris, pradės aiškėti, ar užsidarymai apskritai veiksmingi
-
Per dešimtmetį nudrožta Graikija neteko daug medikų, bet su pandemija tvarkosi puikiai
-
Oksfordo universiteto profesorius: infekcijos plitimo pikas buvo pasiektas dar prieš įvedant apribojimus
