Parengtas planas, kur smūgiuos NATO, jei Putinas puls

Vadovaujant NATO pajėgų Europoje vyriausiajam vadui Alexusui Grynkewichui parengtos aktyvios priemonės invazijos atvejui – smūgiai karinėms bazėms, sandėliams, tiekimo keliams ir pramonės objektams toli už fronto linijos, pačioje Rusijos teritorijoje, rašo dienraštis „The Wall Stree Journal“ (WSJ).

Iš Ukrainos patirties NATO išmoko labai svarbią pamoką: „gynyba apima ir atsakomąjį smūgį“, o tikslinės atakos priešo teritorijoje yra itin svarbi jos dalis, laikraščiui sakė Lenkijos kariuomenės generolas majoras Ireneuszas Nowakas.

„Konflikto su Rusija atveju mes, be jokios abejonės, norėtume smogti jos karinei-pramoninei bazei. Tikslius smūgius giliai jos teritorijoje reikia laikyti atgrasymo priemone“, – sakė jis. Jei Ukraina karo pradžioje būtų turėjusi tokias galimybes, jis nebūtų virtęs „pozicinėmis kovomis kaip Pirmajame pasauliniame kare“, pridūrė I. Nowakas.

Ką reiškia smūgiai į Rusijos gilumą

Smūgiai „į gilumą“ reiškia aukšto tikslumo raketų ir pigesnių priemonių, tokių kaip dronai, panaudojimą maždaug nuo 150 iki kelių tūkstančių kilometrų už fronto linijos. Taikiniais būtų ne tik tradiciniai kariniai objektai, tokie kaip aerodromai ar kariuomenės bazės, bet ir pramonės įmonės, kritinė infrastruktūra bei Rusijos žaliavų bazė. Plane numatyta, kad Rusijos puolimo atveju smūgiai būtų suduodami automatiškai.

Birželį NATO surengė pirmąjį Aljanso istorijoje simpoziumą, skirtą smūgiams gilumoje. O neseniai Varšuvoje vykusioje saugumo konferencijoje A. Grynkewichas išsamiai pristatė šį požiūrį kalboje, skirtoje jo „pergalės teorijai“.

Pagal ją NATO gynybinės pajėgos pirmiausia sustabdytų pirmąją puolimo bangą, o po to pakirstų tolesnius puolėjų veiksmus. Jei šie mėgintų tęsti puolimą, „mes sugriausime priešo karo vedimo sistemą“, smūgiuodami tiek puolančioms pajėgoms, tiek „visiems ir viskam, kas tas pajėgas remia, aprūpina ar kontroliuoja“, teigė A.Grynkewichas.

Nesiektų branduolinio ginklo panaudojimo

Strategija nenumato eskalacijos iki branduolinio ginklo panaudojimo.

Svarbiausia A. Grynkewicho plano dalis – aukšto tikslumo tolimojo nuotolio ginkluotė, nuo patikrintų raketų „Tomahawk“ ir ATACMS iki naujų sistemų. Europos šalys skuba papildyti sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“, SCALP ir „Taurus“ atsargas, kurti naujus modelius ir pradėti jų kovinį budėjimą. Šiuo metu Europoje 20 gamintojų įgyvendina mažiausiai 48 nebrangių sparnuotųjų raketų kūrimo projektus, nors ne visi jie bus sėkmingi, sako Norvegijos gynybos tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Fabianas Hoffmannas.

Tokį požiūrį, kuris dažnai apibūdinamas kaip „šaudymas į lankininką, o ne gynimasis nuo strėlių“, pastaraisiais metais pradėjo taikyti Ukraina. Naudodamas vis galingesnę ginkluotę, įskaitant savo pačios sparnuotąsias raketas „Flamingo“, Kyjivas smogia Rusijos kariniams ir ekonominiams objektams.

Tiesa, ekspertai sako, kad lieka klausimas, ar Europos politikai ryšis įgyvendinti naująją NATO doktriną. „Yra atotrūkis tarp karinio planavimo, kuris, kalbant apie gynybą nuo Rusijos, yra racionalus ir neabejotinai apima puolamuosius elementus, ir politikų pozicijos, kurie mano, kad gynyba tėra sienos statymas arba pasirengimas sukurti „sieną nuo dronų“, – teigia buvęs Vokietijos gynybos ministerijos štabo vadovas Nico Lange.