Šiuo metu G7 pirmininkaujanti Prancūzija susiduria su sudėtinga užduotimi išlaikyti atvirą dialogą, JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inicijuotiems prekybos karams dar labiau didinant geopolitinę įtampą.
Dar vienas svarbus darbotvarkės klausimas – priklausomybės nuo Kinijos didžiulių retųjų žemių atsargų, kurios yra būtinos dirbtinio intelekto (DI) plėtrai, kuri pastaraisiais metais buvo ekonomikos augimo variklis, mažinimas.
„Būdas, kuriuo pasaulio ekonomika vystėsi per pastarųjų dešimt metų, akivaizdžiai nėra tvarus“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė Prancūzijos finansų ministras Roland'as Lescure'as (Rolanas Leskiūras).
Jis ypač atkreipė dėmesį į sparčiai didėjantį JAV biudžeto deficitą, technologinių inovacijų trūkumą Europoje ir Kinijos pastangas kovoti su smunkančiomis vartotojų išlaidomis vidaus rinkoje bei pramonės pertekliniais pajėgumais, kurie verčia jos įmones veržtis į užsienio rinkas.
„Daugiašališkumas gali veikti“, – sakė R. Lescure'as, tačiau „šios diskusijos nėra lengvos. Nesakysiu, kad sutariame dėl visko, įskaitant, žinoma, ir mūsų amerikiečių draugus“.
Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilas (Larsas Klingbailas) pareiškė, kad G7 yra „tinkama platforma“ deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl Irano karo pabaigos.
„Šis karas daro milžinišką žalą ekonomikos plėtrai. Todėl reikia daryti viską, kad karas būtų galutinai užbaigtas, regionas vėl stabilizuotųsi ir būtų užtikrinta laisva laivyba per Hormuzo sąsiaurį“, – sakė jis.
Ekonominis saugumas
Net bendras iššūkių pripažinimas būtų laikomas pergale Prancūzijos vyriausybei, kuri tikisi po diskusijų paskelbti du bendrus pareiškimus.
Kenijos, Brazilijos, Indijos ir Pietų Korėjos finansų ministrai taip pat buvo pakviesti į antradienio derybas, siekiant padėti pagrindą birželio 15-17 d. Eviane, Prancūzijoje, vyksiančiam G7 viršūnių susitikimui.
Derybos vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpo kelionė į Pekiną deryboms su prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) nesuteikė aiškaus proveržio muitų sušvelninimo ar karo Artimuosiuose Rytuose pabaigos klausimais.
Kinija daro pažangą smelkiantis į daugelio G7 šalių rinkas ir, kaip pagrindinė žaliavų bei pigių gatavų prekių tiekėja, vis labiau linkusi laikytis griežtos pozicijos prekybos klausimais.
„Iki šiol makroekonominio disbalanso problema buvo sprendžiama... atsižvelgiant į pasaulinį finansinį stabilumą“, – sakė Prancūzijos Tarptautinių ir strateginių reikalų instituto (IRIS) tyrėjas Pierre'as Jaillet (Pjeras Želė).
Tačiau dabar pareigūnai žiūri „per ekonominio saugumo prizmę: prekybos perteklius ar deficitas gali atspindėti pažeidžiamumą ar priklausomybę, ypač kritinių mineralų ar energijos srityje“, taip pat tiekimo grandinės sutrikimų riziką, sakė jis.
G7 tikslas yra „užtikrinti, kad retųjų mineralų tiekimo srityje nebūtume priklausomi nuo vienos šalies“, sakė R. Lescure'as.
O naftos ir dujų saugumas tapo dar svarbesnis dėl karo Artimuosiuose Rytuose.
„Su kritinėmis medžiagomis turime elgtis taip, kaip elgėmės su energija aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje“, ir rasti bendrą pagrindą, kaip spręsti bet kokią krizę, pabrėžė ministras.
Bendras priemonių rinkinys
Prancūzija tikisi sukurti „bendrą priemonių rinkinį“, skirtą kovoti su pagrindinių žaliavų rinkos sutrikimais pasitelkiant strateginius prekybos susitarimus arba intervencines priemones, pavyzdžiui, minimalias kainas, kvotas ar muitus, sakė R. Lescure'as.
Ji taip pat nori skatinti „daugiašalius projektus“ tarp šalių siekiant plėtoti jų pačių gamybos ir perdirbimo pajėgumus, pavyzdžiui, Prancūzijos pietvakariuose statomą Prancūzijos ir Japonijos gamyklą, skirtą retųjų ir kitų mineralų gamybai bei perdirbimui. Prancūzijos valstybė į šį projektą investavo 106 mln. eurų. Jo tikslas yra iki 2030 m. patenkinti visus Prancūzijos poreikius.
Pasak R. Lescure'o, vienas iš būdų judėti į priekį yra finansinės pagalbos panaudojimas siekiant sudaryti susitarimus besivystančiose šalyse, kurie skatintų privačias investicijas.
