Borisas Johnsonas ruošia naują veiksmų planą: „V.Putinas turi žlugti“

Naujausias sekmadienio žinias sekite čia. 

„Vykstant nuolatiniam dialogui, šiandien dar kartą kalbėjomės su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu. Pokalbyje aptarėme saugumo klausimus, finansinę paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai tąsą“, – savo „Twitter“ paskyroje rašo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo „Twitter“ paskyroje rašo, kad po susitikimo su Vladimiru Putinu jam paskambino Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas ir jie tęsia dialogą. 

Kaip pranešė Izraelio ministro pirmininko atstovas spaudai, Naftali Bennettas šeštadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos naujienų agentūroms, kad V.Putinas ir N.Bennettas „kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje“.

Ko gera, susitikimas su N.Bennetu yra pirmasis atvejis, kai V. Putinas aptarė Ukrainos konfliktą tiesiogiai susitikęs su užsienio lyderiu.

N.Bennetas po susitikimo Maskvoje išvyko į Berlyną derybų su Vokietijos kancleriu, vėliau sakė jo atstovas.

Kitą savaitę per susitikimus su Kanados, Nyderlandų ir Vidurio Europos šalių vadovais Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas pateiks šešių punktų veiksmų planą dėl Rusijos ir Ukrainos karo, praneša CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

B.Johnsonas ketina pasakyti savo kolegoms, kad jie turi susivienyti pagal jo planą ir užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „nesugebėtų įgyvendinti savo ambicijų“, rašoma šeštadienį paskelbtame Dauningo gatvės pranešime spaudai.

Plane, kaip teigiama pranešime spaudai, šalys raginamos sutelkti „tarptautinę humanitarinę koaliciją Ukrainai, remti Ukrainos pastangas užtikrinti savigyną ir maksimaliai padidinti ekonominį spaudimą V.Putino Rusijai“. 

Pasak pranešimo spaudai, plane Jungtinės Karalystės partneriai taip pat raginami „užkirsti kelią šliaužiančiam normalizavimui to, ką Rusija daro Ukrainoje, siekti diplomatinių deeskalacijos kelių, tačiau tik visapusiškai dalyvaujant teisėtai Ukrainos vyriausybei, ir pradėti skubią saugumo ir atsparumo stiprinimo kampaniją visoje euroatlantinėje erdvėje“.

„Putinas turi žlugti. Turi būti aiškiai matoma, kad jis žlugo dėl šio agresijos akto, – sakoma pranešime. – Nepakanka išreikšti paramą taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai – privalome ją ginti nuo nuolatinio bandymo karine jėga perrašyti taisykles.“
 

Kongreso narys Mike'as Quigley prieš kurį laiką CNN sakė, kad JAV draudimas importuoti rusišką naftą bus pirmasis įstatymų leidėjų prioritetas.

„Pirmas dalykas, kurio sieks Kongresas, bus embargas“, – sakė jis, pažymėdamas, kad apie 8 proc. JAV importuojamos naftos yra iš Rusijos.

Pasak Ilinojaus demokrato, embargas „traumuotų mūsų sąjungininkus Europoje“, kurie yra labiau priklausomi. „Taigi tam prireiks nemažai diplomatijos“, - sakė jis.

Jo komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su M.Quigley ir daugiau nei 300 jo kolegų, ragindamas uždrausti rusiškos naftos importą.

Draudimas importuoti rusišką naftą tapo retu dviejų partijų bendradarbiavimo JAV Kongrese momentu – tiek respublikonų, tiek demokratų įstatymų leidėjai viešai spaudė Joe Bideno administraciją įvesti embargą.

JAV yra viena didžiausių pasaulyje naftos gamintojų, o ES 61 proc. savo energijos poreikių tenkina importuodama naftą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tviteryje pasidžiaugė, kad Ukrainą pasieks dar viena „Starlink“ sistemų siunta

„Kalbėjau su Elonu Musku. Esu jam dėkingas už paramą Ukrainai žodžiais ir darbais. Kitą savaitę gausime dar vieną partiją „Starlink“ sistemų sunaikintiems miestams. Aptarėme galimus kosminius projektus. Bet apie tai kalbėsiu po karo“, – rašė prezidentas.

„Starlink“ teikia didelės spartos internetą iš kosmoso, naudodama žemoje Žemės orbitoje skriejančius palydovus.

Ketvirtadienį E.Muskas sakė, kad ši sistema yra vienintelė ne rusiška ryšių sistema, vis dar veikianti kai kuriose Ukrainos dalyse po Rusijos invazijos.
 

Kanados užsienio reikalų ministras perspėjo šalies gyventojus kuo greičiau palikti Rusiją, kol tai dar galima padaryti komerciniais būdais. Pranešime teigiama, kad saugumo situacija Rusijoje yra nenuspėjama ir gali bet kurią akimirką pablogėti.

„Skrydžių galimybės darosi labai ribotos. Mūsų ambasadai gali pasidaryti labai sudėtinga teikti paslaugas,“ – teigia Kanados užsienio reikalų ministras.

Kanada, kaip ir dauguma Vakarų pasaulio šalių, įvedė plataus masto sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kanados vėliava

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo leidžiama Rusijai sumokėti rubliais visas skolas JAV, ES ir kitoms šalims, kurios įvedė sankcijas Rusijai.

Tai nurodyta Rusijos teisinės informacijos portale publikuotame dekrete, rašo „Ukrainska pravda“.

Dekrete pažymima, kad skolos „nedraugiškoms“ šalims, t. y. toms, kurios įvedė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, laikomos grąžintomis, jei jos buvo sumokėtos rubliais ir apskaičiuotos pagal Rusijos centrinio banko valiutos kursą.

Primename, kad ES šalys, Didžioji Britanija ir JAV anksčiau buvo įvedusios sankcijas Rusijos centriniam bankui ir Rusijos finansų ministerijai, kurios veiksmingai blokuoja agresoriaus užsienio valiutos atsargas ir daro neįmanomas valiutos intervencijas rublio kursui palaikyti.

Tai taip pat taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, registruotiems „nedraugiškose“ šalyse.

Tuo pačiu dekretu V.Putinas taip pat leido Rusijai sumokėti visas skolas užsienio valiuta rezidentams ir nerezidentams rubliais, jei jie po kovo 1 d. turėjo teisę į tokius mokėjimus iš sankcijas taikančių šalių.

Primename, kad ES, taip pat JAV, Japonija, Didžioji Britanija ir Šveicarija įvedė sankcijas prieš Centrinio banko operacijas su atsargomis.

Rublio kursas pasiekė dar neregėtas istorines žemumas. Dolerio kursas šoktelėjo daugiausiai iki 110 rublių, o euro – iki 122,395 rublio.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos rubliai

Tarptautinių mokėjimo kortelių sistemos operatorės „Visa“ ir „Mastercard“ pranešė, kad nutraukia visas operacijas Rusijoje ir artimiausiomis dienomis nutrauks visas operacijas kortelėmis, rašo „Ukrainska pravda“.

Apie tai pranešė bendrovių spaudos tarnybos.

„Visa“ teigė, kad sprendimas jau įsigaliojo. Bendrovė per kelias dienas nutrauks visus sandorius. Nutraukus operacijas, visos Rusijoje išduotomis „Visa“ kortelėmis inicijuotos operacijos nebeveiks už šalies ribų, o visos „Visa“ kortelės, išduotos ne Rusijos Federacijoje esančių bankų, nebeveiks Rusijos Federacijoje.

„Esame priversti imtis veiksmų po nepagrįstos Rusijos invazijos į Ukrainą ir nepriimtinų įvykių, kurių liudininkais tapome, – sakė „Visa Inc.“ vadovas ir vykdomasis direktorius Alas Kelly.  – Apgailestaujame dėl šio sprendimo poveikio mūsų kolegoms, klientams, partneriams ir kortelių turėtojams Rusijoje. Tačiau šis karas ir grėsmė taikai reikalauja, kad vadovautumėmės savo vertybėmis.“

„Mastercard“ taip pat pranešė, kad Rusijos bankų išduotos kortelės nebebus palaikomos „Mastercard“ tinkle. Už šalies ribų išduotos kortelės neveiks Rusijos prekybininkų parduotuvėse ir bankomatuose.

Tuo pat metu Rusijos bankas „Sberbank“ pareiškė, kad Rusijoje išduotos kortelės ir toliau veiks šalyje.

Anksčiau „Mastercard“ ir „Visa“ užblokavo prieigą prie mokėjimo sistemos Rusijos bankams, kuriems taikomos ES ir JAV sankcijos.

VISA kortelė

Anksčiau keli pasauliniai prekių ženklai pareiškė, kad sustabdys prekybą Rusijoje. Dabar prie jų prisijungė ir italų prabangos prekės ženklas „Prada“.

Kitos bendrovės, tokios kaip LVMH, „Hermes“, „Kering“ ir „Chanel“, jau patvirtino, kad uždarys savo parduotuves šalyje.

Anksčiau Ispanijai priklausanti įmonė „Inditex“ pranešė, kad nuo sekmadienio Rusijoje uždarys visas 502 savo aštuonių prekių ženklų, įskaitant „Zara“, „Bershka“ ir „Stradivarius“, parduotuves.

Kinija turėtų tarpininkauti būsimose taikos derybose tarp Rusijos ir Ukrainos, Vakarų valstybėms negalint įvykdyti savo vaidmens, sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Pekinas kol kas nepasmerkė Maskvos įvykdyto savo provakarietiškos kaimynės užpuolimo ir nevadino jo „invazija“, stengdamasis išlaikyti glaudžius ryšius su Rusija. 

Visgi Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi antradienį sakė, jog Kinija „labai apgailestauja, kad tarp Ukrainos ir Rusijos kilo konfliktas, ir atkreipia ypač didelį dėmesį į civilių patiriamą žalą“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

„Nėra jokios alternatyvos (...) Tai turi būti Kinija, aš dėl to tikras“, – teigė J.Borrellis Ispanijos dienraštyje „El Mundo“ penktadienio vakarą paskelbtame interviu. 

„Diplomatija negali būti tik europietiška ar amerikietiška. Kinijos diplomatija čia turi atlikti vaidmenį“, – pridūrė jis. 

„Nei mes, nei jie (Kinija – BNS) to neprašėme, bet kadangi ji yra galia, ir nei JAV, nei Europa negali būti [tarpininkai – BNS], tai galėtų atlikti Kinija“, – sakė J.Borrellis. 

J.Borrellis sakė, jog „akivaizdu“, kad ES ir JAV negali tarpininkauti, ir atmetė galimybę atnaujinti vadinamąjį Normandijos formatą – diplomatinį procesą tarp Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Vokietijos. 

Normandijos formatas buvo sukurtas 2014 metais, siekiant nutraukti ukrainiečių pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų karą Rytų Ukrainoje.

Derybos tarp Maskvos ir Kyjivo, kuriomis siekiama rasti būdą kaip užbaigti kruviną konfliktą, tęsis pirmadienį, šeštadienį teigė Ukrainos derybininkas Davydas Arachamija, prasidėjus Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą 10-ai dienai. 

Didžiausia Europos naftos bendrovė „Shell Oil“ pareiškė, kad po Ukrainos užsienio reikalų ministro kritikos, gautą pelną iš neseniai įsigytos rusiškos naftos skirs fondui, skirtam padėti Ukrainos pabėgėliams.

„Pelną, gautą iš riboto kiekio rusiškos naftos, kurią turėjome įsigyti, skirsime specialiai tam skirtam fondui, – sakoma bendrovės pareiškime. – Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis dirbsime su pagalbos partneriais ir humanitarinėmis agentūromis, kad nustatytume, kur šio fondo lėšas būtų geriausia panaudoti, kad sušvelnintume siaubingas šio karo pasekmes Ukrainos žmonėms.“

Bendrovė „Shell Oil“ įsigijo naftos su didele nuolaida, teigdama, kad ji turėjo įvykdyti ir patenkinti pirkimo užsakymus, pateiktus prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį tviteryje pareiškė, kad nafta kvepia „ukrainiečių krauju“.

„Raginu visus sąmoningus žmones visame pasaulyje reikalauti, kad tarptautinės bendrovės nutrauktų visus verslo ryšius su Rusija“, – sakė jis.

Visoje šalyje nedidelės karo veteranų grupės trokšta dalyvauti, jų manymu, teisingoje kovoje ginant laisvę nuo autokratinio agresoriaus, rašo „The New York Times“.

Hektoras kaip JAV jūrų pėstininkas atliko dvi žiaurias misijas Irake, paskui išėjo, gavo pensiją ir civilinį darbą ir manė, kad karinė tarnyba baigta. Tačiau penktadienį jis sėdo į lėktuvą ir išvyko į dar vieną misiją, šį kartą – kaip savanoris į Ukrainą. Jis pasiėmė keletą krepšių, kuriuose – šautuvų optiniai taikikliai, šalmai ir neperšaunamos liemenės, kuriuos jam padovanojo kiti veteranai.

„Sankcijos gali padėti, bet šiuo metu jos negali padėti, o žmonėms pagalbos reikia dabar. Aš galiu padėti dabar“, – „The New York Times“ sakė buvęs jūrų pėstininkas, gyvenantis Tampos įlankoje, Floridos valstijoje.

Jis yra vienas iš daugelio amerikiečių veteranų, kurie sako, kad dabar ruošiasi prisijungti prie kovos Ukrainoje, padrąsinti šalies prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris šios savaitės pradžioje paskelbė kuriantis „tarptautinį legioną“ ir paprašė savanorių iš viso pasaulio padėti ginti šalį nuo Rusijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pakartojo kovotojų kvietimą ir socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Kartu nugalėjome Hitlerį, nugalėsime ir Putiną.“

Programinės įrangos milžinė „Adobe“, kurianti tokias populiarias programas kaip „Photoshop“, „Illustrator“ ar „InDesign“, stabdo savo veiklą Rusijoje dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, pranešė ukrainiečių skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fedorovas.

„Adobe“ stabdo savo paslaugų ir produktų pardavimą Rusijoje! Be to, užblokavo Rusijos valstybinės žiniasklaidos prieigą prie savo debesijos duomenų saugyklų“, – ministras pranešė per platformą „Telegram“ paskelbta žinute.

M.Fedorovas taip pat pranešė, kad Rusijoje nebeveiks mokėjimų sistema „Payoneer“.

„Rusijos savarankiškai dirbantys asmenys negalės dirbti su užsienio klientais“, – pažymėjo ministras.

Anksčiau šią savaitę interneto mokėjimų milžinė „PayPal“ taip pat paskelbė stabdanti savo veiklą Rusijoje.

Per pokalbį su Vladimiru Putinu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas perdavė jam Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio žinią apie pastarojo norą susitikti, rašo „Ukrainska pravda“, remdamasi „TRT Haber“ paskelbtu pranešimu.

R.T.Erdoğano atstovas spaudai İbrahimas Kalinas teigė, kad per Turkijos ir Ukrainos prezidentų telefoninį pokalbį V.Zelenskis dar kartą išreiškė norą surengti tiesiogines derybas su V.Putinu.

„Esu pasirengęs susitikti su Putinu Stambule, Ankaroje, bet kur, kur jis norės“, – sakė V.Zelenskis.

„Prezidentas (Erdoğanas) jau perdavė šią žinią Putinui. Mes ir toliau dirbsime šioje srityje. Toks susitikimas neabejotinai turės teigiamą poveikį užkertant kelią karui, mažinant smurtą ir aukų skaičių. Mes Turkijoje esame pasirengę [prie to] prisidėti“, – sakė İ.Kalinas.

JAV lėktuvnešis „USS Harry S. Truman“ šią savaitę buvo šiaurinėje Egėjo jūros dalyje iš dalies tam, kad užtikrintų, jog iš ten galėtų vykdyti skrydžių operacijas, jei dėl Rusijos invazijos į Ukrainą regione padidėtų įtampa, teigia su dabartine lėktuvnešio užduotimi susipažinęs JAV pareigūnas, rašo CNN. 

Pareigūnas neatskleidė tikslios laivo buvimo vietos, tačiau pažymėjo, kad veikti šiauriausiuose Egėjo jūros vandenyse nėra įprasta. Dėl mažų salų skaičiaus ir intensyvaus komercinio jūrų transporto šis rajonas yra gana ribotas lėktuvnešio operacijoms.

„Tolesnio eskalavimo atveju“ kariniam jūrų laivynui gali būti liepta į Juodąją jūrą nukreipti daugiau naikintuvų oro patrulių, sakė pareigūnas.

„Jei Rusija siektų perimti Turkijos sąsiaurį, o Turkija paprašytų NATO paramos“, tuomet, pasak pareigūno, lėktuvnešiai galėtų būti panaudoti koviniam oro patruliavimui virš Juodosios jūros ir Dardanelų sąsiaurio. 

Turkija administruoja leidimą karo laivams kirsti Juodąją jūrą, todėl nerimaujama dėl Rusijos ateities planų šioje vietoje. JAV naikintuvai dažnai vykdo oro patruliavimą atgrasymo tikslais, ir tai nebūtinai reikštų, kad JAV įsitraukia į konfliktą. 

Šiuo metu „Truman“ naikintuvai skraido virš Rumunijos, vykdydami NATO misiją, kuria siekiama pademonstruoti buvimą ir ryžtą prieš Rusijos agresiją.

Šiaurės Egėjo jūroje lėktuvnešį lydi kreiseris „USS San Jacinto“. Penki kiti JAV karo laivai ir Norvegijos antvandeninis kovinis laivas yra Egėjo jūroje piečiau.

Šis pokytis įvyko, nes Pentagonas taip pat pripažįsta, kad dėl Rusijos agresijos gali tekti persvarstyti ir padidinti ilgalaikį JAV karinį buvimą Europoje.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šeštadienį perspėjo, kad jau dabar „rimtas“ karo Ukrainoje poveikis ekonomikai taptų „dar labiau griaunantis“ konfliktui eskaluojantis.  

Nors prognozės vis dar rodo „nepaprastą neapibrėžtumą“, praėjusią savaitę Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje ekonominės pasekmės „jau yra labai rimtos“, savo pranešime pabrėžia TVF.

Energijos ir prekių kainų augimas, taip pat prie 120 JAV dolerių (beveik 110 eurų) už barelį artėjanti naftos kaina, padidino infliacijos augimą, kurį pasaulis jau patyrė ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos. 

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rusijos rublio pirkimo kursas Lietuvoje

„Aštrėjant konfliktui, ekonominė žala būtų dar labiau griaunanti“, – pranešime teigė TVF po penktadienį įvykusio jo valdybos susitikimo, skirto aptarti karo poveikiui ekonomikai.  

„Kainų šokas darys įtaką pasauliniu mastu, ypač neturtingiems namų ūkiams, kuriuose maistas ir kuras sudaro didesnę išlaidų dalį“, – sakoma pranešime.

Ukrainoje „ekonominė žala jau yra ryški“, pažeidus ar sunaikinus infrastruktūrą, taip pat šaliai „susiduriant su didelėmis atsigavimo ir atstatymo išlaidomis“.

Kaip šeštadienio pareiškime nurodo TVF, vasario 25 dieną buvo pranešta, kad Ukrainai paprašė jai skubiai suteikti iki 1,4 mlrd. JAV dolerių (1,28 mlrd. eurų) finansinės pagalbos. Šis prašymas TVF valdybai gali būti pateiktas jau kitą savaitę.

Rusijos invazija taip pat paskatino „beprecedentes“ sankcijas šiai šalai. TVF vertinimu, šios priemonės „taip pat reikšmingai paveiks pasaulio ekonomiką ir finansų rinka ir aiškiai persimes į kitas šalis“.

TVF tai pat pažymėjo, kad „staigų turto kainų bei rublio kurso kritimą“, kaip ir visą sankcijų poveikio apimtį, prognozuoti dar anksti.  

Taip pat teigiama, kad nepriteklius ir tiekimo sutrikimai gali reikšmingai paveikti šalimis, palaikančius glaudžius ekonominius ryšius su Ukraina ir Rusija. 

Ukrainos pietvakarinė kaimynė Moldova jau kreipėsi „padidinti ir pakeisti šiuo metu egzistuojančią TVF remiamą programą, kad būtų suteikta pagalba padengti dabartinės krizės išlaidas“, o valdžios institucijos šiuo klausimu jau derasi su TVF. 

Dešimtą dieną nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos pajėgos plečia bombardavimą įvairiuose šalies regionuose, taip pat Rusijos pajėgų apsuptame Mariupolyje. 

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo Ukrainoje jau pabėgo beveik 1,4 mln. žmonių, įskaitant ir pasitraukusius į kaimyninę Moldovą. 

Jordanija paskelbė, kad leis šalyje gyvenančių ukrainiečių šeimų nariams ir giminaičiams atvykti į Jordaniją be vizų „humanitariniais pagrindais“, ir pridūrė, kad jiems bus išduotas laikinas leidimas gyventi šalyje, sakoma šeštadienį paskelbtame Jordanijos užsienio reikalų ir išeivijos ministerijos pranešime, rašo CNN.

Ministerija teigė, kad šis žingsnis bus „dalis priemonių, kurias ministerija įgyvendins koordinuodama veiksmus su kompetentingomis institucijomis“. 

Ji pridūrė, kad „toliau bendradarbiauja su Jordanijos ambasadomis Ankaroje ir Maskvoje ir palaiko „intensyvius“ diplomatinius ryšius su visomis suinteresuotomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, siekdama, kad būtų suteikti saugūs koridoriai Jordanijos piliečiams Sumio ir Charkivo miestuose“, ir pridūrė, kad Mariupolio ir Volnovachos miestuose nėra registruotų Jordanijos piliečių.

Jordanijos valstybinė naujienų agentūra „Petra“ pranešė, kad iki šiol Ukrainos ir kaimyninių šalių pasienio punktuose evakavo 718 jordaniečių.

Italijoje įšaldyto turto, įskaitant prabangias jachtas ir Rusijos oligarchų aktyvus, vertė pasiekė apie 140 mln. eurų, šeštadienį pranešė Italijos vyriausybė.

Brangiausias areštuotas objektas yra Aleksejui Mordašovui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimam metalų magnatui, priklausanti 6 mln. eurų vertės jachta „Lady M Yacht“.

Italijos policija jachtą areštavo penktadienį, kai ES po Maskvos invazijos į Ukrainą patvirtino virtinę sankcijų, nukreiptų į A.Mordašovą ir kitus su Kremliumi susijusius oligarchus.

Taip pat penktadienį San Reme buvo areštuota jachta „Lena“, priklausanti milijardieriui Genadijui Timčenkai, vienam iš prekybos grupės „Gunvor“ įkūrėjų.

Areštuota ir Rusijos milijardieriaus Ališero Usmanovo valda Viduržemio jūros saloje Sardinijoje, kurios vertė – 17 mln. JAV dolerių.

Pasak Italijos vyriausybės, taip pat buvo areštuotas kito turto už 11 mln. eurų, priklausančio dviem Rusijos režimui artimiems asmenims.

Į ES „juodąjį sąrašą“ įtraukti daugiau nei 500 Rusijos žmonių ar subjektų, kurių turtas ir ekonominiai ištekliai turi būti laipsniškai įšaldyti, kai ES šalys juos nustatys ir susies su savininkais.

Ispanijos naujienų agentūra EFE šeštadienį pranešė stabdanti veiklą Rusijoje, šiai šaliai priėmus įstatymą, numatantį įkalinimo bausmes žurnalistams, skelbiantiems „melagingą informaciją“ apie jos kariuomenę.

„Agentūra EFE nusprendė nuo šiandien laikinai sustabdyti reportažų rengimą veiklą Rusijoje“, – savo svetainėje pranešė agentūra ir paaiškino, kad sprendimą priėmė dėl naujojo įstatymo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įstatymo projektą, numatantį įkalinimo bausmes iki 15 metų už, institucijų nuomone, „melagingas žinias“ apie karines pajėgas.

Jis taip pat pasirašė įstatymo projektą, kuris numatytų baudas arba iki trejų metų laisvės atėmimo bausmes už raginimą taikyti sankcijas Rusijai.

„Pirmą kartą nuo 1970 metų, kai EFE atidarė savo nuolatinį biurą Maskvoje, agentūra mano esanti priversta sustabdyti Rusijos sostinėje akredituotų žurnalistų darbą,“ – nurodė naujienų agentūra.

„Agentūra EFE labai apgailestauja dėl šio rimto išpuolio prieš žodžio laisvę – akivaizdų Kremliaus bandymą nuslėpti tiesą nuo visuomenės,“ – pažymėjo EFE prezidentė Gabriela Canas.

JAV valstybės departamentas šeštadienį dar kartą paragino amerikiečius nevykti į Rusiją, nurodydamas „neišprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos karinių pajėgų puolimą Ukrainoje“ ir „galimą Rusijos vyriausybės saugumo pareigūnų persekiojimą prieš JAV piliečius“.

Anksčiau šią savaitę panašiu perspėjimu departamentas liepė amerikiečiams, esantiems Rusijoje, apsvarstyti galimybę „nedelsiant“ išvykti iš šalies, kol iš jos vis dar vykdomi komerciniai skrydžiai.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas šeštadienį Kremliuje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti karo Ukrainoje, pranešė jo atstovas spaudai.  

Anksčiau pasirodė pranešimų, kad žydų valstybė pasisiūlė tarpininkauti deryboms tarp Maskvos ir Kijevo.  

„Ministras pirmininkas ką tik Kremliuje baigė susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Susitikimas truko maždaug pustrečios valandos“, – rašoma Izraelio premjero kanceliarijos išplatintame pranešime.    

N.Bennettas iki šiol neprisidėjo prie užsienio lyderių, pasmerkusių Rusijos invaziją Ukrainoje – jis pabrėžė tvirtus Izraelio ryšius tiek su Maskva, tiek su Kijevu.

Ukraina anksčiau prašė N.Benneto tarpininkauti.

N.Bennetto biuro pranešime sakoma, kad premjeras „anksti šį rytą išskrido į Maskvą, pasikalbėjęs su prezidentu Putinu praeitą trečiadienį“.

N.Bennettas yra religingas žydas ir šeštadieniais, per judėjų šabą, netvarko jokių reikalų, nebent susiklostytų kokios nors nepaprastos aplinkybės.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė Rusijos naujienų agentūroms, kad V.Putinas ir N.Bennettas „kalbėjosi apie padėtį Ukrainoje“.

N.Bennetas po susitikimo Maskvoje išvyko į Berlyną derybų su Vokietijos kancleriu, vėliau sakė jo atstovas.

„Ministras pirmininkas Naftali Bennettas šiuo metu išvyksta iš Maskvos į Berlyną, kur susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu“, – sakoma atstovo pranešime.

Ko gera, susitikimas su N.Bennetu yra pirmasis atvejis, kai V. Putinas aptarė Ukrainos konfliktą tiesiogiai susitikęs su užsienio lyderiu.

Vasario 24-ąją, invazijos pradžios dieną, V. Putinas priėmė Kremliuje Pakistano premjerą Imraną Khaną. Šis vizitas buvo seniai suplanuotas, bet daugelis apžvalgininkų darė išvadą, kad jis įvyko netinkamu laiku.

Pirmadienį I.Khanas gynė šią kelionę – pirmąją per daugiau kaip du dešimtmečius Pakistano lyderio viešnagę Rusijoje.

„Mano užsienio politika nepriklausoma, o vizitai Kinijoje ir Rusijoje bus naudingi Pakistanui ateityje“, – kalbėdamas per televiziją sakė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame tiesiogiai užsipuolė Didžiosios Britanijos vyriausybę dėl jos paramos Ukrainai.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova teigia, kad Rusija nepamirš Jungtinės Karalystės bendradarbiavimo su Kyjivu arba su tuo, ką ji vadina „ultranacionalistinėmis Ukrainos jėgomis“, praneša Rusijos žiniasklaida.

„Scanpix“/AP nuotr./Marija Zacharova

„Sankcijų isterija, kurioje Londonas atlieka vieną iš pagrindinių, jei ne pagrindinį, vaidmenį, nepalieka mums kito pasirinkimo, kaip tik imtis proporcingai griežtų atsakomųjų priemonių“, - sakė ji ir pridūrė, kad dėl Maskvos atsako „nukentės“ Didžiosios Britanijos interesai Rusijoje.

Rusijoje oficialiai teigiama, kad grėsmę civiliams Ukrainoje kelia ne Rusijos pajėgos, o „ukrainiečių nacionalistai“.

Jungtinės Karalystės vyriausybė invazijos metu Ukrainai suteikė ginklų ir finansinę pagalbą.

Indijos vyriausybė kalbasi su Rusijos ir Ukrainos pareigūnais ir reikalauja paliaubų. Tai įvyko po to, kai Ukrainoje įstrigę Indijos studentai paprašė juos evakuoti, šeštadienį per spaudos konferenciją sakė Indijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Arindamas Bagchi, rašo CNN.

Pasak ministerijos, mažiausiai 700 Indijos studentų yra įstrigę Sumų mieste Ukrainos šiaurės rytuose.

A.Bagchi sakė, kad kitas pagrindinis rūpestis yra transportas, nes Sumis yra maždaug už 30 mylių nuo Rusijos sienos, o traukinių linijos neveikia.

O Rusijos ambasadorius Indijoje Denisas Alipovas teigė, kad Rusija atsiliepė į Indijos pagalbos prašymą ir pasirūpino „šimtais autobusų“.

„Mes sukūrėme specialias grupes, kurios pasirengusios nugabenti indus į Rusijos Federacijos teritoriją, o paskui pervežti juos į Indiją, tačiau esmė ta, kad kovos šiose teritorijose tęsiasi ir ten, kur yra indai, mūsų pajėgų nėra“, – šeštadienį sakė D.Alipovas.

Studentai CNN pasakojo, kad Indijos ambasada neatsiliepė į jų skambučius, tačiau A.Bagchi teigė, jog jie „kalbasi su studentais tiesiogiai tiek iš ambasados, tiek iš jų dispečerinės čia“.

„Jei yra koridorius, rasime būdą, kaip juos išvesti“, – sakė jis.

Vokietija šeštadienį pranešė statysianti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą savo Šiaurės jūros pakrantėje, siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų importo, Maskvai įsiveržus į Ukrainą.

„Būtina kuo greičiau sumažinti mūsų priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – sakoma ekonomikos ir klimato ministro Roberto Habecko (Roberto Habeko) pranešime.

Vokietija finansuos projektą Brunsbiutelyje Vokietijos šiaurėje per viešąjį skolintoją KfW, o projekto įgyvendinime taip pat dalyvaus valstybinė Nyderlandų dujų bendrovė „Gasunie“ ir Vokietijos energetikos grupė RWE.

Imago / Scanpix nuotr./„Nord Stream 2“

Skystinimo procesas palengvina SGD transportavimą ir leidžia jas atsigabenti jūra iš šalių, su kuriomis negalima jungtis vamzdynais, pavyzdžiui, iš JAV ar Kataro.

Prieš prasidedant karui Ukrainoje Vokietija 55 proc. savo dujų importavo iš Rusijos vamzdynais per Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos jūra.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė Berlyną iš naujo įvertinti taikomą strategiją ir apsvarstyti galimybę rusiškų dujų tiekimą pakeisti SGD.

Šiuo metu didžiausia Europos ekonomika neturi SGD terminalų, nes du pastaruosius dešimtmečius dėmesys buvo telkiamas į dujų tiekimo iš Rusijos vamzdynais apimčių didinimą.

Visgi prieš pat invaziją vyriausybė pareiškė stabdanti jau užbaigto Baltijos jūra nutiesto dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą, kuris būtų leidęs padidinti tiesioginį tiekimą iš Rusijos.

Dujoms numatytas svarbus vaidmuo Vokietijos planuojamame perėjime prie atsinaujinančių energijos šaltinių, kadangi jos yra patogus energijos šaltinis, kai nepakanka vėjo ar saulės šviesos.

Pasak pranešimo, naujojo terminalo, kuris bus pastatytas Elbės upės žiotyse Šiaurės jūros pakrantėje, dujinimo pajėgumai sieks 8 mlrd. kubinių metrų per metus, o vėliau jis bus „pritaikytas žaliojo vandenilio importui“.

Terminalo, kurį eksploatuos „Gasunie“, 50 proc. dalis priklausys Vokietijos vyriausybei.

Europos Sąjunga steigia humanitarinius centrus, kad padėtų karo pabėgėliams ukrainiečiams rytinėse bloko narėse Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, bei rengiasi atsiųsti medicinos atsargų, penktadienį pranešė ES.

Be to, blokas ketina suteikti pagalbą ES šalims, priimsiančioms daugiau nei vieną milijoną pabėgėlių, plūstančių iš karo niokojamos šalies, nurodė Europos Komisija išplatintame pranešime.

„Šie centrai padės nukreipti pagalbą, pristatomą iš 27 Europos šalių per ES civilinės saugos mechanizmą“, – sakoma pranešime.

Karas Ukrainoje

„Ši neteisėta ir neišprovokuota Rusijos agresija prieš Ukrainą prilygsta humanitarinei katastrofai, kurios Europoje nebuvo kelis dešimtmečius,“ – sakė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

Nors iš Ukrainos į kaimynines šalis jau pasitraukė daugiau nei milijonas žmonių, „daug daugiau žmonių vis dar reikia apsaugos Ukrainoje“, pažymėjo jis.

J.Lenarčičius paragino sukurti „humanitarinius koridorius, kurie užtikrintų laisvą ir saugų civilių judėjimą bei humanitarinės pagalbos pristatymą“.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas pabrėžė, kad Ženevos konvencija reikalauja, jog kariaujančios šalys apsaugotų žmones.

„Tai reiškia, kad civiliai gyventojai turi būti apsaugoti nuo karinių operacijų. Jiems taip pat turi būti nedelsiant leista saugiai išvykti iš kovų zonų,“ – sakoma Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto vadovo Peterio Maurerio pareiškime.

Pasak J.Lenarčičiaus, „būtina užtikrinti, kad civiliai gyventojai būtų apsaugoti, o humanitarinės pagalbos darbuotojai galėtų dirbti savo darbą saugiai ir be jokių kliūčių, kaip įpareigoja tarptautinė humanitarinė teisė“.

Ketvirtadienį ES vidaus reikalų ministrai sutarė suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos. Ji bus taikoma į ES atvykusiems Ukrainos piliečiams ir jų šeimų nariams, taip pat visiems, anksčiau turėjusiems Ukrainoje pabėgėlių statusą.

Ši priemonė suteiks jiems teisę dvejus metus gyventi, dirbti ir mokytis Europos Sąjungoje. 

Italijos visuomeninis transliuotojas RAI šeštadienį paskelbė stabdantis reportažų rengimą Rusijoje, Maskvai priėmus įstatymą, numatantį ilgas laisvės atėmimo bausmes žurnalistams, skelbiantiems „melagingą informaciją“ apie šalies kariuomenę.

„Priėmus įstatymą, numatantį griežtas bausmes už valdžios institucijų melaginga laikomos informacijos paskelbimą, RAI nuo šiandien stabdo savo žurnalistų ir korespondentų Rusijos Federacijoje paslaugas,“ – sakoma kanalo pranešime.

Didžiausia Rusijos oro linijų bendrovė „Aeroflot“ nuo kovo 8 d. stabdo visus skrydžius į užsienį, išskyrus skrydžius į Minską (Baltarusija), – šeštadienį pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“. 

Keleiviai, turintys atgalinius bilietus į Rusiją nuo kovo 6 d. nebus įleidžiami į tarptautinius skrydžius, jei išvykimas numatytas kovo 8 d., „siekiant sumažinti riziką, kad nebus galima pasinaudoti atgaliniais skrydžiais į Rusiją“, CNN cituoja Rusijos valstybinės naujienų agentūros pranešimą.

Tai buvo padaryta po to, kai ketvirtadienį iš pasaulinės bilietų platinimo sistemos išbrauktas didžiąja dalimi vyriausybės valdomas oro vežėjas neteko galimybės parduoti vietų, o tai buvo naujausia priemonė, nukreipta prieš Rusijos aviacijos pramonę po to, kai didžioji Vakarų pasaulio dalis uždarė oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Kaip laikino skrydžių atšaukimo priežastį „RIA Novosti“ nurodo „atsiradusias papildomas aplinkybes, trukdančias vykdyti skrydžius“. 

Pranešime priduriama, kad oro bendrovės „Rossiya“ ir „Aurora“ taip pat atšauks tarptautinius skrydžius.

Pigių skrydžių bendrovė „Pobeda“ – „Aeroflot“ patronuojamoji įmonė – taip pat pranešė nuo kovo 8 dienos stabdanti tarptautinius skrydžius.

Rusijos civilinės aviacijos institucija šeštadienį pranešė „rekomendavusi“ šalies oro linijų bendrovėms, kurios nuomoja užsienio šalyse registruotus lėktuvus, nutraukti skrydžius į užsienį, kad būtų išvengta lėktuvų konfiskavimo dėl Vakarų sankcijų.

Planuojama skrydžius į užsienį stabdyti nuo šeštadienio 21.00 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku, o skrydžius iš užsienio – nuo pirmadienio 21.00 val. Grinvičo (23 val. Lietuvos) laiku, sakoma Rusijos federalinės oro transporto agentūros „Rosaviacija“ pranešime.

„Rekomendacija parengta atsižvelgiant į labai didelę Rusijos vežėjų orlaivių arešto riziką užsienyje“, – priduriama pranešime.

Pramonės leidinio „Aviation Week“ duomenimis, daugiau nei pusė komercinių orlaivių Rusijoje yra nuomojami.

„Rosaviacija“ taip pat rekomendavo rusams, norintiems grįžti namo iš užsienio šalių, įsigyti bilietus į skrydžius tranzitu per šalis, kurios neprisijungė prie sankcijų, pavyzdžiui, Azerbaidžaną, Armėniją, Kazachstaną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją ir Serbiją.

Kita Rusijos vežėja, S7, taip pat paskelbė stabdanti visus savo tarptautinius skrydžius dėl sankcijų Rusijai.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį atvykęs į Lenkiją gyrė šalį, kad ši atvėrė duris šimtams tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių ir sakė, kad Vašingtonas rengiasi skirti dar 2,75 mlrd. JAV dolerių (2,51 mlrd. eurų) humanitarinei krizei spręsti.    

„Lenkijos žmonės žino, kaip svarbu ginti laisvę“, – sakė JAV diplomatijos vadovas po derybų su užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau pietrytiniame Žešuvo mieste netoli sienos su Ukraina.

„Lenkija atlieka gyvybiškai svarbų darbą reaguojant į krizę“, – sakė jis.  

Pasak A.Blinkeno, Baltieji rūmai siekia, kad Kongresas skirtų 2,75 mlrd. JAV dolerių pagalbai nuo karo bėgantiems ukrainiečiams ir juos priimančioms šalims, Rusijai vasario 24 dieną užpuolus savo provakarietišką kaimynę. 

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Stovėdamas greta A.Blinkeno, Lenkijos užsienio reikalų ministras sakė, kad šalis toliau priims karo pabėgėlius.

„Rusijos agresija Ukrainoje sukėlė neįsivaizduojamo masto humanitarinę krizę“, – sakė Z.Rau.  

„Mūsų prioritetas – organizuoti veiksmingą pagalbą šimtams tūkstančių pabėgėlių, kurių greitai bus milijonai“, – kalbėjo jis.  

Z.Rau taip pat pažadėjo, kad nebus jokios pabėgėlių diskriminacijos tautybės pagrindu, JAV žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad afrikiečiai ir kitų tautybių asmenys, bėgantys iš Ukrainos, stabdomi Lenkijos pasienyje.    

Jis kaltino Rusijos pajėgas, kad jos vykdo „karo nusikaltimus“, apšaudydamos gyvenamuosius rajonus.  

A.Blinkenas šeštadienį atvyko į Lenkiją derybų su šalies pareigūnais dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ir humanitarinės pagalbos vykstant karui Ukrainoje.   

Nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo daugiau nei 780 tūkst. žmonių. Iš viso Ukrainą jau paliko per 1,2 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros duomenys.

Rusijos prezidentas V.Putinas šeštadienį pareiškė neketinantis įvesti šalyje karo padėties, Maskvos invazijai Ukrainoje įžengus į antrą savaitę.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

„Karo padėtis turėtų būti įvedama tik išorinės agresijos atvejais... mes šiuo metu to nepatiriame ir, tikiuosi, nepatirsime“, – per televizijos transliuotą susitikimą su Rusijos oro vežėjų flagmano „Aeroflot“ darbuotojais sakė V.Putinas.

Jis taip pat pareiškė, kad bet kuri šalis, mėginanti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Maskvos būtų laikoma konflikto dalyve.

„Bet koks judėjimas šia krypti bus mūsų laikomas tos šalies dalyvavimu ginkluotame konflikte“, – sakė V.Putinas.

Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF šeštadienį paskelbė neberengsiantys reportažų Rusijoje, šiai šaliai priėmus įstatymą, numatantį įkalinimo bausmes žurnalistams, skelbiantiems „melagingą informaciją“ apie jos kariuomenę.

Atsakydami į naująjį teisės aktą transliuotojai „laikinai sustabdys reportažus iš savo biuro Maskvoje“, sakoma jų pranešime.

Anksčiau panašių pareiškimų paskelbė kitos užsienio žiniasklaidos priemonės, įskaitant „BBC News“ ir „Bloomberg News“.

Šveicarija pirmadienį paskelbė, kad laikysis ES sankcijų, atsisakydama tradicinio Berno atsargaus požiūrio ir nurodydama nedelsiant įšaldyti turtą, priklausantį Rusijos įmonėms ir asmenims, įtrauktiems į ES juodąjį sąrašą.

Penktadienį šalis žengė dar toliau ir patvirtino dar griežtesnes ES sankcijas, taikomas reaguojant į Maskvos vasario 24 dieną pradėtą didelio masto invaziją į Ukrainą.

Nuo šiol draudžiama iš Šveicarijos eksportuoti prekes, galinčias sustiprinti Rusijos karinius pajėgumus, taip pat tam tikrų naftos sektoriaus prekes ir paslaugas bei aviacijos technologijas.

„Šių sankcijų įgyvendinimas yra suderinamas su Šveicarijos neutralumu“, – tvirtinama vyriausybės pareiškime.

Taip pat vyriausybė pabrėžė, kad prekyba su Rusija sudaro tik nedidelę dalį bendros apyvartos, taip paskubėdama nuraminti investuotojus.

Oro linijų bendrovė „Swiss“, valdoma Vokietijos vežėjos „Lufthansa“, jau sustabdė skrydžius į Maskvą ir Sankt Peterburgą.

Pasaulinė konteinerių gabenimo bendrovė MSC ir krovinių logistikos įmonė „Kuehne + Nagel“ nustojo priimti užsakymus iš Rusijos, išskyrus užsakymus maisto, medicinos ir humanitarinėms prekėms.

Verslo lobistų grupė „Economiesuisse“ pažymėjo, kad sankcijos sukels „ribotų“ tiesioginių pasekmių užsienio prekybai.

Rusija yra tik 23-ioji pagal dydį Šveicarijos prekybos partnerė.

Į Rusiją šveicarai daugiausia eksportuoja vaistus, medicinos gaminius, laikrodžius ir mašinas, o importuoja daugiausiai auksą, tauriuosius metalus ir aliuminį.

Muitinės duomenimis, 2021 metais eksportas į Rusiją siekė 3,2 mlrd. Šveicarijos frankų (3,5 mlrd. JAV dolerių, 3,2 mlrd. eurų), o importas – vos 270 mln. frankų.

Visgi Šveicarija, kuri neturi prieigos prie jūros, yra svarbi veikėja žaliavų prekybos rinkoje per tokias įmones kaip „Glencore“, „Trafigura“, „Vitol“ ir „Gunvor“.

Jungtinėje Karalystėje uosto darbininkai šeštadienį atsisakė iškrauti rusišką naftą iš tanklaivio ir paragino vyriausybę panaikinti sankcijų „spragą“, leidžiančią laivams, plaukiojantiems su užsienio vėliavomis, tiekti naftos produktus iš Rusijos.

Šiuo metu naftos produktų tanklaivis „Seacod“ yra prišvartuotas netoli Stanlou naftos perdirbimo gamyklos šiaurės vakarų Anglijoje. Pasak profsąjungos, šiam kroviniui netaikomas Rusijos laivams taikomas draudimas įplaukti į šalies uostus, nes tanklaivis plaukioja su Vokietijos vėliava.

JK sankcijos, įvestos dėl invazijos į Ukrainą, draudžia įplaukti į Didžiosios Britanijos uostus visiems Rusijos nuosavybės teisėmis valdomiems, eksploatuojamiems, kontroliuojamiems, registruotiems ar plaukiojantiems laivams.

Profsąjungos „Unite“ generalinė sekretorė Sharon Grahamteigė, kad „dėl Ukrainoje tebesitęsiančio konflikto profsąjungos nariai [Stanlou] objekte jokiomis aplinkybėmis neiškraus Rusijos naftos, kad ir kokia būtų laivo vėliava“.

„Unite“ paragino transporto sekretorių Grantą Shappsą nedelsiant panaikinti šią spragą.

Pasak profsąjungos, dar du su Kipro vėliava plaukiojantys tanklaiviai, gabenantys rusiškas dujas – „Boris Vilkitsky“ ir „Fedor Litke“, – penktadienį buvo apgręžti nuo Graino salos Kente, pietryčių Anglijoje.

„Nors atrodo, kad mūsų veiksmai buvo sėkmingi, regint, kaip šie laivai buvo apgręžti, išlieka esminė problema“, – sakoma JK didžiausios profsąjungos „Unison“ pareigūno energetikos klausimais Matto Lay pareiškime.

„Vyriausybė turi nedelsdama imtis veiksmų, kad panaikintų spragą, neapimančią laivų krovinių kilmės, ir sustabdytų Rusijos prekių tolesnį atvykimą į JK prisidengus kita šalimi“, – pareiškė jis.

Italija areštavo dvi Rusijos oligarcho Vladimiro Solovjovo vilas, kurių vertė – 8 mln. eurų, taip pat oligarcho Ališero Usmanovo vilą, prranešė laikraštis „La Republicca“.

Italijos policija įšaldė dvi 8 mln. eurų vertės V.Solovjovo vilas prie Komo ežero. Operaciją vykdė karinis specialusis Finansų gvardijos padalinys.

Tokių veiksmų imtasi siekiant užtikrinti vasario 23 ir 27 d. Europos Sąjungos įvestų sankcijų vykdymą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./A.Usmanovas ir V.Putinas

Italija taip pat įšaldė 68 metų plieno pramonės magnato, „USM Holdings“ įkūrėjo Ališero Usmanovo vilą. Turto vertė – apie 16 mln. eurų.

A.Usmanovas yra vienas turtingiausių Rusijos verslininkų ir artimas V.Putino sąjungininkas. V.Solovjovas yra televizijos laidų vedėjas, propagandistas, taip pat artimas V.Putinui.

Jungtinė Karalystė paragino savo piliečius apsvarstyti galimybę išvykti iš Rusijos, jei jiems nėra būtina likti šalyje, praneša CNN.

„Jei jūsų buvimas Rusijoje nėra būtinas, primygtinai patariame apsvarstyti galimybę išvykti likusiais komerciniais maršrutais“, – šeštadienį atnaujintuose kelionių patarimuose nurodė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija.

Pirmadienį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija patarė savo piliečiams nevykdyti jokių kelionių į Rusiją.

JAV viceprezidentė Kamala Harris kitą savaitę vyks į Lenkiją ir Rumuniją, kad pademonstruotų Vašingtono palaikymą NATO rytinio sparno šalims vykstant karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Per kelionę kovo 9–11 dienomis K. Haris pirmiausiai aplankys Varšuvą, o paskui vyks į Bukareštą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kamala Harris

Baltųjų rūmų pranešime sakoma, kad ši kelionė „pademonstruos NATO aljanso stiprybę ir vienybę“, taip pat Amerikos „paramą NATO rytiniam sparnui Rusijos agresijos akivaizdoje“.

Tiek Lenkija, tiek Rumunija turi ilgą bendrą sieną su Ukraina. Nuo Rusijos invazijos pradžios praeitą savaitę į abi šalis atvyko daugybė ukrainiečių pabėgėlių.

Viceprezidentė planuoja tartis, „kaip Jungtinės Valstijos gali toliau palaikyti Ukrainos kaimynes, priimančias ir besirūpinančias nuo smurto pasitraukusiais pabėgėliais“, – sakoma pranešime.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros duomenimis, per pastarąją savaitę iš Ukrainos į kaimynines šalis pasitraukė daugiau kaip 1,2 mln. žmonių.

Jungtinė Karalystė ketina supaprastinti sankcijų taikymo Rusijos oligarchams ir jų derinimo su ES bei JAV procesą, reaguodama į Maskvos invaziją į Ukrainą, šeštadienį pranešė vyriausybė.

JK sulaukė daug kritikos, kad dėjo nepakankamai pastangų apriboti oligarchams galimybę naudotis neteisėtai įgytais turtais, kuris dažnai investuojamas į prabangų nekilnojamąjį turtą Londone, populiariame tarp rusų turtingųjų.

Į Ekonominių nusikaltimų įstatymo projektą bus įtrauktos pataisos, „siekiant susidoroti su korumpuotu elitu ir padidinti spaudimą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimui“, sakoma pranešime. Vyriausybė pageidauja, kad Bendruomenių rūmai šį teisės aktą patvirtintų pirmadienį.

Iždo ekonomikos sekretorius Johnas Glenas šeštadienį pareiškė, kad pataisos „leis imtis griežtesnių ir greitesnių veiksmų“ taikant sankcijas.

„Stengiamės, kad būtų lengviau gauti teisinį pagrindą imtis veiksmų šių asmenų atžvilgiu. Manome, kad šie pakeitimai lems proveržį“, – radijui BBC kalbėjo J.Glenas.

„Esant tokiai situacijai, turime ieškoti, kaip galėtume greičiau priimti šiuos sprendimus“, – pridūrė jis.

Pataisos „leis JK greičiau koordinuoti veiksmus su atskiromis mūsų sąjungininkėmis, tokiomis kaip JAV, Kanada ir ES, taikant skubias sankcijų įvedimo procedūras“, mano vyriausybė. Londonas anksčiau buvo kritikuojamas, kad sankcijų sąrašai ne visada būna suderinti.

Taip pat ketinama sutrumpinti terminą, per kurį užsienio bendrovės privalės įregistruoti savo tikruosius savininkus, nuo 1,5 metų iki šešių mėnesių, „kovojant su pinigų plovimu per nuosavybę Jungtinėje Karalystėje“.

Pasak vyriausybės, įstatymo projekto patvirtinimas pirmadienį bus „spartinamas“ per Bendruomenių rūmus, siekiant, kad projektas „kuo greičiau“ taptų įstatymu.

JK jau patvirtino virtinę sankcijų Rusijos oligarchams, bankams ir verslui, taip pat uždraudė Rusijos lėktuvams ir laivas patekti į oro uostus ir uostus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Zara“ savininkė „Inditex“ stabdo prekybą Rusijoje, uždaro 502 parduotuves ir nutraukia prekybą internetu, praneša „Reuters“.

„Esant dabartinėms aplinkybėms „Inditex“ negali užtikrinti veiklos tęstinumo ir komercinių sąlygų Rusijos Federacijoje ir laikinai sustabdo savo veiklą“, – teigė „Zara“ savininkė šeštadienį Ispanijos reguliavimo institucijai pateiktame pranešime.

Italija penktadienį pranešė areštavusi jachtą, priklausanti Rusijos oligarcho Aleksejaus Mordašovo, kuris laikomas artimu prezidentui Vladimirui Putinui ir yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomos Europos Sankcijos sankcijos, jachtą.

„Italijos policija Imperijoje [Ligūrijos srityje] ką tik areštavo 65 mln. eurų vertės laivą „Lady M Yacht“, priklausantį Aleksejui Mordašovui,“ – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Italijos ministras pirmininkas.

Plieno magnatas A.Mordašovas valdo grupę „Severstal“ ir yra vienas turtingiausių ir įtakingiausių rusų, įtrauktų į Briuselio juodąjį sąrašą dėl artimų ryšių su Kremliumi.

Nuo tada, kai vasario 24 dieną prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, ES ėmėsi veiksmų, siekdama įšaldyti susijusių oligarchų turtą bei užkirsti kelią jiems patekti į bloką.

A.Mordašovas pirmadienį paskelbė pareiškimą, mėgindamas atsiriboti nuo V.Putino sukelto karo Ukrainoje.

„Neturiu visiškai nieko bendra su dabartine geopolitine įtampa ir nesuprantu, kodėl ES man taiko sankcijas“, – pareiškė jis.

Tuo metu Italijos žiniasklaida pranešė, kad San Reme buvo areštuota jachta „Lena“, priklausanti milijardieriui Genadijui Timčenkai, vienam iš prekybos grupės „Gunvor“ įkūrėjų.

Pirmoji jachta, kuri įsigaliojus ES sankcijoms areštuota ketvirtadienį, buvo „Amore Vero“, stovėjusi Prancūzijos La Sjotos uoste.

Megajachta priklauso įmonei, susijusiai su Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ vadovu.

Jachtos, simbolizuojančios didžiulį Rusijos elito sukauptą turtą, yra tarp tų užsienyje laikomų aktyvų, kuriems taikomos Vakarų šalių sankcijos.

ES sankcijos taikomos daugiau nei 500 Rusijos asmenų ar subjektų, kurių turtą planuojama atsekti ir įšaldyti.

Kremlius šeštadienį įteisino naują įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę ir iki 15 metų įkalinimą asmenims už „melagienas“ prieš Rusijos kariuomenę, sakydamas, kad prieš šalį vykdomas „informacinis karas“.

„Įstatymas buvo reikalingas dėl beprecedentės... net ne kampanijos, o informacinio karo, pradėto prieš mūsų šalį“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jis pridūrė, kad susiklosčius tokiai padėčiai vyriausybė turėjo imtis „griežto“ atsako.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas V.Putinas penktadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį įkalinimą iki 15 metų už „melagienas“ apie kariuomenę, nuo praeitos savaitės tęsiantis Maskvos puolimui prieš Ukrainą.

V.Putinas taip pat pasirašė kitą įstatymą, kuris numato baudas arba įkalinimą už raginimą įvesti Rusijai sankcijas.

Šalis pastaruoju metu patiria precedento neturinčius ekonominius suvaržymus, kuriuos Vakarų šalys įvedė dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Turkijos prezidentas R.T.Erdoganas sekmadienį planuoja telefonu pasikalbėti su Rusijos vadovu V.Putinu ir paraginti jį „nedelsiant užbaigti šį karą“, Maskvai praeitą savaitę pradėjus invaziją į Ukrainą, pranešė turkų lyderio atstovas.

„Prezidentas perduos jam žinią, kurią kartojome nuo pat pradžių: nedelsiant užbaigti šį karą, suteikti galimybę paliauboms ir deryboms, įkurti humanitarinį koridorių ir vykdyti evakuacijas“, – šeštadienį privačiam transliuotojui NTV sakė prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas.

Prezidentas taip pat ragins surengti Rusijos ir Ukrainos derybas „lyderių lygiu“, kurios galėtų vykti Turkijoje, pridūrė I.Kalinas.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį išreiškė viltį, kad per kovo 11–13 dienomis vyksiantį Antalijos diplomatijos forumą galėtų būti surengtas susitikimas su Ukrainos ir Rusijos diplomatijos vadovais.

M.Cavusoglu kvietimą pasveikino Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Ženevoje Genadijus Gatilovas. Anot jo, surengti Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimą yra „gera mintis“, pranešė turkų žiniasklaida.

Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas patvirtino forume dalyvausiantis, sakė M.Cavusoglu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Recepas Tayyipas Erdoganas

„Manome, kad šie susitikimai padarys teigiamą poveikį. Ypač susitikimas lyderių lygiu galėtų neleisti karui sukelti didesnio naikinimo“, – kalbėjo I.Kalinas.

NATO narė Turkija atsargiai balansuoja, nes palaiko glaudžius ryšius tiek su Ukraina, tiek su Rusija.

I.Kalinas sakė, kad Rusijos iškeltos sąlygos konfliktui užbaigti yra „nerealistinės“, bet pabrėžė, kad būtent „tam yra derybos ir diplomatija“.

„Palaikome gerus santykius tiek su Ukraina, tiek su Rusija. Negalima išsižadėti nei vienų, nei kitų“, – sakė prezidento atstovas.

Dėl logistikos problemų „eBay“ platforma sustabdė užsakymų pristatymą į Rusiją ir Ukrainą.

Apie tai agentūrai „Interfax“ pranešė bendrovės spaudos tarnyba.

123RF.com nuotr./„eBay“

„Dėl logistinių vėlavimų blogėjant padėčiai Ukrainoje pasauliniu lygiu buvo priimtas sprendimas sustabdyti užsakymų į Ukrainą ir Rusiją teikimą“, – teigė bendrovė.

„Facebook“ nutraukia reklamos sklaidą Rusijoje, praneša „The Verge“. Kompanija stabdo skelbimus, kurie nukreipti į šios šalies gyventojus, ir nebeleidžia reklamuotojams Rusijoje „kurti ar paleisti skelbimų bet kurioje pasaulio vietoje, įskaitant Rusiją“.

Anksčiau penktadienį Rusija pradėjo visiškai blokuoti „Facebook“ šalyje. „Dėl Rusijos vyriausybės sprendimo blokuoti prieigą prie „Facebook“ Rusijos Federacijoje netrukus milijonai paprastų rusų taps atkirsti nuo patikimos informacijos, neteks būdų bendrauti su šeima ir draugais ir bus nutildyta galymybė jeims pasisakyti“, – teigiama „Facebook“ pranešime.

„Facebook“ priėmė sprendimą po panašių „Google“, „Twitter“ ir „Snapchat“, kurios sustabdė reklamą Rusijoje, veiksmų.

Europos Sąjunga pareiškė, kad prisijungė prie Baltijos jūros valstybių tarybos (CBSS) narių ir sustabdė Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą Tarybos veikloje, praneša „Reuters“.

Pareiškime teigiama, kad „sprendimas yra Europos Sąjungos ir jos partnerių atsako į Rusijos invaziją į Ukrainą ir Baltarusijos dalyvavimą šioje neišprovokuotoje ir nepagrįstoje agresijoje dalis.

ES sutinka su kitomis CBSS narėmis (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Norvegija, Suomija ir Švedija), kad Rusijos ir Baltarusijos narystės sustabdymas galios tol, kol bus galima atnaujinti bendradarbiavimą, grindžiamą pagarba pagrindiniams tarptautinės teisės principams“.

Didžiausios vaizdo žaidimų gamintojos EA ("Electronic Arts") ir 'Activision Blizzard" paskelbė, kad stabdo naujų savo produktų pardavimus Rusijoje.

Tai teigiama bendrovių pareiškimuose.

„Mes ir toliau esame sukrėsti Ukrainoje vykstančio karo ir prisidedame prie daugybės balsų visame pasaulyje, raginančių siekti taikos ir nutraukti invaziją. Solidarizuojamės su ukrainiečiais“, – sakoma EA pareiškime.

123RF.com nuotr./„Electronic Arts“ logotipas

Bendrovė nusprendė nutraukti savo žaidimų ir turinio, įskaitant virtualios valiutos paketus, pardavimą Rusijoje ir Baltarusijoje, kol tęsiasi karas. Todėl Rusijos regione žaidimų ir turinio nebebus galima įsigyti „Origin“ ar „EA“ programėlėje bei žaidimų parduotuvėse. 

Bendrovė „Activision Blizzard“ taip pat pareiškė, kad kol tęsiasi karas, ji sustabdo naujų žaidimų pardavimus Rusijoje. Bendrovė padvigubino darbuotojų labdaros įnašus, skirtus padėti Ukrainai, ir jau surinko daugiau kaip 300 tūkst. JAV dolerių.

„PayPal Holdings Inc.“ stabdo visų paslaugų teikimą Rusijoje, praneša „Reuters“.

„Esant dabartinėms aplinkybėms, mes sustabdome „PayPal“ paslaugų teikimą Rusijoje“, – pranešimo metu sakė generalinis direktorius Dan Shulmanas. Jis pridūrė, kad bendrovė „remia tarptautinę bendruomenę, smerkiančią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“.

Bendrovės atstovas spaudai sakė, kad „PayPal“ leis atsiimti lėšas „per tam tikrą laikotarpį, užtikrindama sąskaitų likučių paskirstymą pagal galiojančius įstatymus ir taisykles“.

123RF.com nuotr./„PayPal“

Trečiadienį „PayPal“, kuri leido atlikti tarptautines operacijas tik Rusijos naudotojams, nutraukė naujų naudotojų priėmimą šioje šalyje. 

„PayPal“ veiklos sustabdymas Rusijoje taip pat taikomas jos pinigų pervedimo priemonei „Xoom“. Anksčiau šią savaitę konkurentai „Wise“ ir „Remitly“ sustabdė kai kurių paslaugų teikimą Rusijoje. 

Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung Electronics“ šeštadienį paskelbė stabdanti tiekimą į Rusiją dėl „geopolitinių įvykių“, vis daugiau didelių kompanijų, įskaitant „Apple“, nutraukiant ryšius su šia šalimi dėl invazijos į Ukrainą.

„Samsung Electronics“ yra didžiausia atminties lustų gamintoja pasaulyje ir Rusijoje pirmauja pagal išmaniųjų telefonų pardavimus.

„Dėl dabartinių geopolitinių įvykių siuntos Rusijai buvo sustabdytos, – sakoma bendrovės pranešime. – Toliau aktyviai stebėsime šią sudėtingą padėtį, kad nuspręstume dėl savo tolesnių žingsnių.“

Vakarų šalių vyriausybės, sporto organizacijos ir didžiosios įmonės nutraukė ryšius su Rusija ir įvedė skaudžių sankcijų dėl tarptautinės bendrijos pasmerktos atakos prieš provakarietišką kaimynę.

Naujienų agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Rusijoje „Samsung“ kontroliavo daugiau kaip 30 proc. išmaniųjų telefonų rinkos. Pardavimai šioje šalyje sudarė 4 proc. technologijų milžinės pasaulinių pajamų už parduodamus išmaniuosius telefonus.

123RF.com nuotr./„Samsung“

Tuo metu puslaidininkių pardavimai Rusijoje sudarė mažiau kaip 0,1 proc. „Samsung Electronics“ pelno, rodo finansinių paslaugų bendrovės „Hana Financial Investment“ ataskaita.

Pietų Korėja, svarbi JAV sąjungininkė saugumo srityje, šią savaitę taip pat paskelbė blokuosianti finansines operacijas su didžiaisiais Rusijos bankais ir jų antrinėmis įmonėmis, kuriems taikomos Vašingtono sankcijos.

„Samsung“ taip pat paaukojo Ukrainai 6 mln. JAV dolerių (5,49 mln. eurų), įskaitant 1 mln. dolerių vertės buitinės elektronikos prekių. Be to, įmonės darbuotojai savanoriškai rinko aukas, kad aktyviai palaikytų humanitarines pastangas“ ir pabėgėlius šiame regione, sakoma „Samsung“ pranešime.

Didžioji Britanija kartu su JAV ir Europos Sąjunga stiprins sankcijas Rusijai tol, kol ši nenutrauks agresijos prie Ukrainą. Taip penktadienio vakarą savo kreipimesi į ukrainiečius sakė Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas.

„Noriu kreiptis tiesiogiai į ukrainiečius čia, Didžiojoje Britanijoje, ir į tuos, kurie yra Ukrainoje ar kaimyninėse šalyse“, – kreipimąsi tokiais žodžiais B.Johnsonas pradėjo ukrainietiškai.

Jo teigimu, pasaulis atsuka V.Putinui ir jo režimui nugarą, vis daugiau šalių užima griežtą poziciją. Laisvasis pasaulis vieningas nepasiduodant jo barbariškumui, kalbėjo premjeras, pabrėždamas ir viso pasaulio žavėjimąsi ukrainiečių tvirta ir nepalaužiama dvasia.

„Mes dedame visas pastangas, kad palaikytume jus, darydami spaudimą V.Putinui glaudžiai bendradarbiaudami su daugiau nei 25 sąjungininkais ir partneriais. Palaikytume tuos, kurie kovoja gindami ne tik savo namus, bet ir pačią laisvę ir demokratiją“, – teigė B.Johnsonas.

Jis taip pat patvirtino, kad kasdien kalbasi su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu: „Aš stebiuosi jo drąsa, jo ramybe, jo tikslo siekimu – taip pat kaip stebiuosi ukrainiečių tautos heroizmu ir ryžtu. Ir aš žinau, kad anksčiau ar vėliau, kaip sunku bebūtų, Putino laukia krachas.“

Tarptautinė gimnastikos federacija (FIG) pranešė, kad nuo kovo 7 dienos Rusijos ir Baltarusijos gimnastai, oficialūs atstovai ir teisėjai negalės dalyvauti varžybose „iki atskiro pranešimo“.

Tokį sprendimą federacija priėmė dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą.

Pirmosios rimtos varžybos – kovo 10-13 Baku, Azerbaidžane, vyksiantis Akrobatinės gimnastikos pasaulio čempionatas.

Be tarptautinių varžybų jau liko visos Rusijos ir Baltarusijos ledo ritulio ir futbolo nacionalinės rinktinės ir komandos. Dalyvauti nebus leista ir ledo čiuožėjams.

Kaip praneša „The Guardian“, prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą bendravo su prezidentu Joe Bidenu, tačiau tai bus pirmas kartas nuo karo pradžios, kai Ukrainos lyderis kalbėsis su Senato nariais.

Praėjusią savaitę Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova susitiko su Senato nariais ir pareiškė, kad jos šaliai skubiai reikia daugiau atsargų kovai su Rusija.

Laikraščio „The Washington Post“ atstovas žiniasklaidai teigė, kad prie straipsnių neberašys Rusijoje dirbančių žurnalistų pavardžių. Taip siekiama užtikrinti jų saugumą. 

Taip reaguojama į Rusijoje priimtą naują įstatymą, pagal kurį už „melagingų naujienų“ apie Kremliaus karą Ukrainoje skleidimą gresia kalėjimas iki 15 metų.

Dėl šio įstatymo kelios pasaulinės naujienų organizacijos, įskaitant BBC, Kanados transliuotojus ir „Bloomberg News“, sustabdė reportažų rengimą šalyje. CNN ir CBS News pareiškė, kad nutrauks transliacijas Rusijoje.

Susirašinėjimo programėlė „Telegram“ paskelbė, kad užblokuos Kremliaus propagandos kanalą RT, rašo BBC.

Europos Sąjungai įvedus sankcijas Rusijos remiamiems žiniasklaidos kanalams, RT veiklą jau užblokavo „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“ ir „Tiktok“.

BBC rašo, kad Bendrijos pareigūnai įspėjo „Telegram“, kad „programėlė naudojama kaip karo propagandos priemonė“.

„CBS News“ ir „ABC News“ nutraukia transliacijas Rusijoje.

Anksčiau apie tai pranešė ir CNN bei „Bloomberg“.

Kaip praneša „The Straits Times“, remdamasis Singapūro užsienio reikalų ministerija, Singapūras sankcijas pritaikė keturiems Rusijos Federacijos bankams: VTB, „Vnešekonombank“, „Promsviazbank“ ir „Rossija“.

Su šiais bankais negalės bendradarbiauti Singapūro bankai ir kitos finansinės įstaigos.

Singapūras taip pat įvedė draudimas kai kurių prekių eksportui į Rusiją, tarp jų – elektronika, kompiuteriai ir karinės paskirties prekės.

Sankcijos bus pritaikytos visoms operacijoms, susijusioms su kriptovaliutomis.

Skaičiuojama, kad pernai Singapūras eksportavo į Rusiją prekių už 5 milijardus dolerių.

Kompanijos „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tviteryje išreiškė paramą Ukrainai.

„Tvirtai laikykis, Ukraina“, – rašė jis.

„Taip pat mano simpatijos keliauja didiems Rusijos žmonėms, kurie viso to nenori“, – omenyje turėdamas vykstantį karą rašė E.Muskas.

Pekino žiemos paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Kinija cenzūravo komiteto pirmininko kalbą, rašo CNN.

Penktadienį Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas Andrew Parsonsas kalboje paragino siekti taikos, tačiau didelę jo kalbos dalį cenzūravo Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV.

„Šį vakarą noriu pradėti taikos žinia. Esu pasibaisėjęs tuo, kas dabar vyksta pasaulyje“, – sakė A.Parsonsas, kaip rašo CNN, omenyje greičiausiai turėdamas Rusijos invaziją į Ukrainą.

„XXI amžius yra dialogo ir diplomatijos, o ne karo ir neapykantos metas“, – atidarymo ceremonijoje toliau kalbėjo komiteto vadovas.

Tačiau CCTV tiesioginio eterio komentatoriai neišvertė jo pasisakymo apie įvykius pasaulyje, kaip ir didžiosios dalies jo pasakytos kalbos. Televizija taip pat sumažino A.Parsonso kalbos garsą transliacijoje ir sutrikdė gestų kalbos vertėjo darbą ekrane.

Be to, kaip rašo CNN, per žaidynių atidarymo ceremoniją buvo matyti, kaip A.Parsonsas plojo, kai buvo pristatomi 20 Ukrainą atstovaujančių sportininkų, tačiau scena, kurioje jis sveikina Ukrainos delegaciją, buvo cenzūruota – valstybinis transliuotojas ją pakeitė plačiu stadiono kadru.

Didžioji dauguma amerikiečių mano, kad JAV turėtų nustoti pirkti rusišką naftą ir dujas, taip pat pritaria, kad JAV kartu su NATO uždarytų oro erdvę virš Ukrainos, rodo „Reuters“ skelbiama apklausa.

Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad apie 74 proc. amerikiečių mano, kad oro erdvę virš Ukrainos reikia paskelbti neskraidymo zona.

80 proc. apklaustų amerikiečių sako, kad Jungtinės Valstijos turėtų nustoti pirkti rusišką naftą.

Auga ir amerikiečių palaikymas naujoms sankcijoms Rusijai. Tai palaiko 81 proc. apklaustųjų, anksčiau šis rodiklis siekė 77 proc.

„Samsung Electronics“ pranešė, kad dėl „dabartinių geopolitinių įvykių“ stabdo siuntas į Rusiją, praneša REUTERS.

„Toliau stebime šią sudėtingą situaciją, kad galėtume nuspręsti dėl tolesnių žingsnių“, – sakoma bendrovės pareiškime.

„Counterpoint“ duomenimis, 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį „Samsung Electronics“ užėmė pirmąją vietą Rusijos telefonų rinkoje, užimdama jos 30 proc., aplenkdama atitinkamai 23 proc. užimančią „Xiaomi“ ir 13 proc. užimančią „Apple“.

„Apple“, kaip ir tokie žinomi vardai kaip „Nike“ ar IKEA, paskelbė jau kiek anksčiau stabdantys Rusijoje pardavimus, atsiribojantys arba pristabdantys verslus Rusijoje, nes šaliai taikomos sankcijos dėl invazijos į Ukrainą.

Be to, „Samsung“ pranešė skirsianti 6 mln. dolerių paramą, kaip teigiama, humanitarinės krizės ištiktam regionui, įskaitant pagalbą pabėgėliams.