Trečiadienį Kinija Taivanui pasiūlė, jos teigimu, energetinį stabilumą, jei šis sutiktų su Pekino valdymu, ir tai yra dalis Kinijos kampanijos, kuria siekiama įtikinti salą „suvienijimo“, kurį ji jau seniai atmeta, nauda.
Karui Artimuosiuose Rytuose tik aštrėjant ir nutraukus laivybos kelius per gyvybiškai svarbų Hormūzo sąsiaurį, viso pasaulio vyriausybės ieško alternatyvių energijos tiekimo būdų.
Kinijos Taivano reikalų biuro atstovas spaudai Chenas Binhua žurnalistams Pekine aiškino, kad „taikus susivienijimas“ užtikrins geresnę Taivano energetinio ir išteklių saugumo apsaugą, o jį palaikys „stipri tėvynė“.
„Esame pasirengę Taivano tautiečiams užtikrinti stabilų ir patikimą energijos ir išteklių saugumą, kad jie galėtų gyventi geriau“, – nurodė jis, atsakydamas į klausimą apie Taivano energijos tiekimą karo Artimuosiuose Rytuose metu.
Agentūra „Reuters“ šiame pareiškime įžvelgė akivaizdžią potekstę: laisvė siūloma mainais į garantuotą kuro tiekimą. Tačiau Taivanas neskuba priimti pagalbos. Sala neperka energijos iš Kinijos. Šiuo metu trečdalį suskystintų gamtinių dujų Taibėjus gauna iš Kataro.
Taivano vyriausybė, kuri atmeta Pekino pretenzijas dėl suvereniteto ir teigia, kad tik salos gyventojai gali nuspręsti savo ateitį, į šiuos komentarus iš karto nereagavo.
Trečiadienį Taivano prezidentas Lai Ching-te, kalbėdamas valdančiosios „Demokratinės pažangos“ partijos posėdyje Taipėjuje, pakartojo, kad energijos tiekimas šį ir kitą mėnesį yra užtikrintas, o nuo birželio mėn. bus importuojama daugiau JAV dujų.
„Taivanas pasirinko diversifikuotą ir daugelio šaltinių strateginį požiūrį į energijos importą“, – paaiškino prezidentas.
Kinija jau seniai siūlo Taivanui „vienos šalies, dviejų sistemų“ autonomiją, jei jis sutiktų būti kontroliuojamas Pekino, tačiau tam nepritaria nė viena pagrindinė Taivano politinė partija.
Spalio mėn. oficialioji Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“ išvardijo, kokius privalumus, anot jos, Taivanas turės po „susijungimo“, įskaitant ekonominę paramą, tačiau teigė, kad salą turi valdyti „patriotai“, t.y. Pekinui lojalūs žmonės.
„Reuters“ pažymėjo, kad, be „morkos“, Kinija niekada neatsisakė ir „lazdos“. Jėgos scenarijus tebėra svarstomas, o Pekinas didina savo karines pajėgas prie salos krantų.
Situacijos ironija slypi pačios Kinijos vidaus problemose, pastebima straipsnyje. Kinija yra didžiausia naftos importuotoja pasaulyje, tačiau praėjusią savaitę valdžia uždraudė eksportuoti savo degalus. Apribojimai galios bent iki kovo pabaigos, nes Pekinas baiminasi vidaus deficito.
-
Taivano lyderis nori glaudesnio gynybos bendradarbiavimo su Europa
-
Profesorė išnarstė Kinijos strategiją: tikrasis Xi Jinpingo požiūris į Rusiją – kitoks
-
Prezidentas: norime ir atkurti santykius su Kinija, ir išnaudoti ryšių su Taivanu potencialą
-
Japonija planuoja netoli Taivano dislokuoti raketų „žemė–oras“
Pernai toks eksportas Kinijai atnešė 22 mlrd. dolerių. Dabar šie pinigai buvo paaukoti vidaus rinkai.
