Nuo 2008 m. geležinkelių tinklą Armėnijoje valdo Rusijos geležinkelių dukterinė įmonė „Pietų Kaukazo geležinkeliai" pagal 30 metų koncesijos sutartį.
Vasario mėnesį N.Pašinianas pasiūlė Maskvai parduoti šias teises „draugiškai“ šaliai – Kazachstanui, Jungtiniams Arabų Emyratams ar Katarui, nes dabartinė situacija, jo teigimu, sukelia Armėnijai „konkurencinius nuostolius“. Rusijos vyriausybė savo ruožtu pareiškė, kad „objektyvių priežasčių“ tokiam žingsniui nėra.
Ketvirtadienį N.Pašinianas pabrėžė, kad geležinkeliai priklauso Armėnijai, ir ji turi teisę jais naudotis „taip, kaip mano esant tikslinga“.
„Gali paaiškėti, kad už tai, kas Armėnijoje 30 metų buvo nemokama, Armėnija pradės reikalauti 2 mlrd. dolerių. Aš neužsimenu apie geležinkelį, aš tiesiai sakau, kad tai yra Armėnijos Respublikos nuosavybė, ir kito varianto nėra“, – rėžė premjeras.
Jis pridūrė, kad Jerevanas tikisi išspręsti šį klausimą „draugiškai“, tačiau neatmetė galimybės kreiptis į arbitražą, jei kiltų teisinių nesutarimų.
Kaip vieną iš priežasčių, kodėl reikia peržiūrėti koncesijos sutartį, N.Pašinianas anksčiau nurodė nepatenkinamą geležinkelio infrastruktūros būklę.
2025 m. jis pasiūlė Rusijai atstatyti ruožus nuo Jeršako iki Azerbaidžano ir nuo Achuriko iki Turkijos arba grąžinti juos Armėnijai, kad respublika galėtų juos rekonstruoti valstybės lėšomis.
Šios linijos yra būtinos „Trumpo maršruto“ (TRIPP) įgyvendinimui Pietų Kaukaze, kurio valdymą planuojama perduoti privačiai amerikiečių bendrovei.
„Turime pasinaudoti šia istorine galimybe… ir negalime leisti, kad mūsų geležinkelis virstų krūva metalo laužo“, – nurodė premjeras.
Anksčiau Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šoigu įspėjo Armėniją dėl bandymų pakeisti Rusiją respublikos geležinkelių valdyme, perspėdamas, kad per daugelį metų sukurta sistema gali „per vieną akimirką sugriūti“, o už tai „turės sumokėti paprasti piliečiai“.
Jis taip pat teigė, kad per koncesijos galiojimo laikotarpį Rusija į Armėnijos geležinkelių tinklą investavo daugiau nei 30 mlrd. rublių, taip pat į respublikos biudžetą pervedė daugiau nei 15 mlrd. rublių mokesčių ir suremontavo 520 km geležinkelio bėgių.
Trečiadienį Armėnijos premjeras atskleidė, kad per liepos 27 d. įvykusį jų pokalbį telefonu, jis davė Vladimirui Putinui suprasti, jog toliau tęs kursą ieškoti kitų partnerių.
„Armėnija turi teisėtą teisę formuotis alternatyvas... Mes nutiesėme šį kelią ir juo eisime“, – patikino N.Pašinianas, pabrėždamas, kad epocha, kai šalis neturėjo pasirinkimo, „baigėsi“.
Armėnijos ministras pirmininkas taip pat pavadino neteisėtais apribojimus armėniškų prekių tiekimui į Rusiją ir paragino V.Putiną „imtis priemonių“.
