Šiais metais Norvegija pateko į sąrašo viršūnę.
Motinų indeksas, kurio rezultatams nustatyti yra tiriamos 165 pasaulio šalys, apima įvairius veiksnius: motinų sveikatos tyrimus, švietimo ir ekonominio statuso palyginimus, atsižvelgiama ir į vaikų augimo sąlygas, sveikatos ir mitybos rodiklius.
Lietuva pagal šį indeksą užimą 23-ią vietą tarp 43 labiau išsivysčiusių valstybių. Kaimyninė Latvija atsidūrė 32-oje, Lenkija – 28-oje, o Estija pagal Motinų indeksą yra 17-oje sąrašo vietoje.
Septynios šalys iš dešimties (Nigerio Respublika, Afganistanas, Jemenas, Bisau Gvinėja, Malis, Eritrėja ir Čadas), atsidūrusių kasmetinės ataskaitos pristatomo indekso sąrašo apačioje šiuo metu gyvena maisto krizės sąlygomis. Nigerio Respublikoje, šiuo metu atsidūrusioje didėjančio bado gniaužtuose, kyla grėsmė milijonui vaikų gyvybių.
Pasaulio motinų ataskaitoje detalizuojamos aplinkybės, pagal kurias gimdyvės, pačios nuo vaikystės augusios nuolatinio maisto trūkumo sąlygomis, negali pagimdyti normalaus svorio kūdikių. Gyvenančios skurde, esančios silpnos sveikatos, taip pat neturėjusios galimybių įgyti tam tikrų žinių moterys paprastai negali tinkamai maitinti savo kūdikių, o tai gali negrįžtamai pakenkti jų sveikatai. Ataskaitoje pabrėžiama, kad norint nutraukti šį užburtą ratą ir apsaugoti besilaukiančiąją ir jos besivystantį kūdikį, būtina sutelkti ypatingą dėmesį į mitybą per 1000 pirmųjų dienų, skaičiuojant nuo nėštumo pradžios.
