Ilgalaikė Kinijos strategija Rusijos atžvilgiu gerokai peržengia ryšių su V.Putinu ribas ir apima santykių su pareigūnais bei elitu, kurie valdys šalį po Putino pasitraukimo, stiprinimą, rašo WSJ. Pasak leidinio cituojamų keleto analitikų, antivakarietiškos nuotaikos Rusijos visuomenėje ir valstybinėse institucijose įsišaknijusios taip giliai, kad išliks ir po V.Putino, kuris didžiąja dalimi prisidėjo prie jų susiformavimo.
Rusija vis dažniau nustato Kinijos šnipinėjimo bandymus tarp vidurinio lygio pareigūnų, rašo WSJ. Tačiau Maskva, bijodama pabloginti santykius, nenori viešai skelbti apie šiuos atvejus ir nekelti šio klausimo Pekinui, teigia analitikai ir šaltinis, artimas Rusijos specialiosioms tarnyboms.
Įtampos tarp Kinijos ir Rusijos
Nepaisant Maskvos ir Pekino pareiškimų apie „be ribų“ partnerystę, šiame sąjungoje pradeda ryškėti ir kiti įtampos požymiai, rašo WSJ. Nuo karo pradžios prekybos apimtis tarp šių dviejų šalių iš tiesų padvigubėjo, tačiau didžiausias augimas buvo užfiksuotas per pirmuosius metus po invazijos, rodo Kinijos statistiniai duomenys.
Kinijos gaminių antplūdis į Rusijos rinką sukėlė Rusijos verslo nepasitenkinimą, ypač „Rostech“ vadovo Sergejaus Čemezovo, kuris paragino apriboti kiniškų automobilių skaičių. Po to valdžia ėmėsi priemonių, kurios paskatino kiniškų automobilių kainų augimą.
Dar vienas įtampos tarp Maskvos ir Pekino santykiuose požymis tapo Kinijos atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro jėga-2“ gegužės mėnesį per V.Putino vizitą Pekine. Kinijos pareigūnai aiškiai leido suprasti „Gazpromo“ vadovui Aleksejui Milleriui, kad susitarimą pasirašys tik tuo atveju, jei Rusija tieks dujas vidaus rinkos kaina – daug žemesne už pasaulines kainas, pranešė su derybomis susipažinę šaltiniai. Iš esmės Pekinas pareikalavo, kad Kremlius subsidijuotų projektą, rašo WSJ.
Kinijos juanis taps pagrindine valiuta
Kinijos įtaka Rusijai gerokai peržengia energetikos srities ribas. Pasak Kinijos vyriausybės patarėjų ir su situacija susipažinusių diplomatų, per pastaruosius metus Xi Jinpingas sugebėjo iš V.Putino išsiderėti svarbią nuolaidą. Maskva sutiko, kad Kinijos juanis taptų pagrindine valiuta kuriamame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos plėtros banke, kuris turės finansuoti projektus Centrinėje Azijoje.
Daugiau nei dešimt metų Rusija priešinosi šiai idėjai, bijodama Kinijos įtakos stiprėjimo regione, kurį tradiciškai laikė savo interesų sfera, rašo WSJ. Tačiau finansinė izoliacija privertė Maskvą persvarstyti savo poziciją, ir dabar ji pasirengusi prisijungti prie banko kaip dalyvė, pranešė Kinijos patarėjai ir diplomatai. Mainais Rusija siekia garantijų, kad banko veikla nebus taikomos Vakarų sankcijos.
Kinija neleido Putinui vykti tiesiai į Šiaurės Korėją
2024 m., po to, kai V.Putinas buvo perrinktas Rusijos prezidentu, Kinija neleido jam per pirmąją užsienio kelionę vykti tiesiai iš Pekino į Šiaurės Korėją, kaip ketino padaryti V.Putinas. Kinijos pusė paprašė vizitus išskirstyti laiko atžvilgiu, nes seka „Kinija – Rusija – Šiaurės Korėja“ tik sustiprintų naratyvą apie „autoritarinių valstybių ašį“, kurio Pekinas siekia išvengti, rašo WSJ.
Be to, Pekinui vis labiau neramu dėl gilėjančio Rusijos ir Šiaurės Korėjos karinio bendradarbiavimo, rašo WSJ. V.Putinas sutiko ir įtraukė į maršrutą Vietnamą, kad tarp dviejų vizitų būtų užtikrintas reikiamas politinis atstumas.
Be to, Kinija atmetė V.Putino neoficialiai išreikštą prašymą surengti trišalį Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos viršūnių susitikimą, pranešė su situacija susipažinę šaltiniai.
