Susirėmimas įvyko per diskusiją apie tai, kaip Europos Sąjunga galėtų geriau apsisaugoti nuo Rusijos keliamų grėsmių ir paremti Ukrainą.
„Šis ginčas yra naujausia ES nusivylimo V.Orbanu, kuris pasinaudojo savo veto teise, kad užblokuotų sankcijas Rusijai, ir priešinasi Ukrainos narystei ES, apraiška. Jis kilo tuo metu, kai blokas bando susitelkti ties planais atkurti savo gynybą, nes pastaraisiais mėnesiais Rusija daug kartų pažeidė oro erdvę“, – priminė „Bloomberg“.
Tuo pat metu pats V.Orbanas provyriausybinėje interneto svetainėje rašė: „Tai buvo įtemptas, ypač jaudinantis Europos aukščiausiojo lygio susitikimas.“
Savo ruožtu Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po susitikimo pareiškė, kad neseniai kilęs dronų pavojus „reikalauja griežtos ir ryžtingos Europos reakcijos ir atsako“. Ji teigė, kad „kiekvienas Europos pilietis ir kiekvienas kvadratinis centimetras Europoje turi būti saugus“.
„Dronų sienos“ pasiūlymas stringa
Tačiau Komisijos pasiūlymas statyti „dronų sieną“ diskusijų metu sulaukė vangios reakcijos, patikslino „Bloomberg“.
„Nepriklausomai nuo to, kokius pajėgumus galime įsigyti. Dronai vis tiek keliaus į Europą“, – sakė Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen.
Susitikimui vadovavusi politikė visgi pabrėžė, kad ji vis dar palaiko bendrą koncepciją.
„Visiškai sutinkame, kad turime kur kas daugiau investuoti į dronų technologijas, į kovos su dronais technologijas, taip pat į naujas technologijas ir inovacijas“, – pridūrė M.Frederiksen.
Savo ruožtu Italijos ir Ispanijos atstovai patikino, kad Komisijos gynybos planai turėtų padėti visam žemynui apsiginti ir sustiprinti rytinį ES flangą. Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni įspėjo, kad jei tai nebus padaryta, ES gynyba nebus veiksminga.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa pritarė tokiai retorikai:
„Europos sienos bus apsaugotos tik tada, kai bus apsaugotos visos Europos sienos.“
Agentūra „Bloomberg“ pažymėjo, kad ketvirtadienį, spalio 2 d., kitų Europos šalių, tarp jų ir Ukrainos, vadovai turėtų prisijungti prie ES vadovų ir aptarti karinius poreikius.
„Kai žvelgiu į šiandieninę Europą, manau, kad esame sudėtingiausioje ir pavojingiausioje situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – apibendrino M.Frederiksen.
