„Remiantis „Axios“ gautu projekto dokumentu, JAV ir Ukraina artėja prie šimtų milijardų dolerių vertės susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, pagal kurį JAV išreiškia norą išlaikyti Ukrainą „laisvą, suverenią ir saugią“, – sakoma pranešime.
Pasak straipsnio, jų redakcijos peržiūrėtas dokumentas „yra naujausia versija, tačiau ji dar gali būti pakeista“.
Teigiama, kad „susitarimo projekte numatoma įsteigti Atstatymo investicijų fondą, kurį bendrai valdytų JAV ir Ukraina“.
„Jungtinių Valstijų vyriausybė ketina prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus stabilios ir ekonomiškai klestinčios Ukrainos plėtrai“, – cituojamas dokumento projektas.
Taip pat pažymima, kad fondas bus įsteigtas „taip, kad būtų investuojama į projektus Ukrainoje ir pritraukiamos investicijos plėtrai didinti“, įskaitant tokias sritis kaip kasyba ir uostai. Tačiau jame taip pat daroma prielaida, kad JAV kompensuos dalį išlaidų, susijusių su „Ukrainos apsauga, atkūrimu ir jos prieškarinio BVP sugrąžinimu“.
Dokumento versijoje, kurią peržiūrėjo žurnalistai, numatyta, kad Ukraina turi įnešti į fondą 500 mlrd. dolerių ir kad Ukrainos įnašai turi būti dvigubai didesni už JAV įnašus, tačiau nereikalaujama, kad JAV sumokėtų šią sumą. Pagal projektą 50 proc. Ukrainos pajamų (atskaičius veiklos išlaidas), gautų iš „gavybos medžiagų“, įskaitant naudingąsias iškasenas, naftą ir dujas, būtų skiriama fondui.
Į dokumento tekstą taip pat įtraukta nuostata dėl projektų „laikinai Rusijos Federacijos okupuotose teritorijose, jei šios teritorijos bus deokupuotos“.
-
D.Trumpas sako su V.Putinu aptariantis svarbius ekonominius susitarimus
-
E.Macronas remia D.Trumpo diplomatiją, bet siekia JAV paramos dėl bet kokių pajėgų
-
E.Macronas JAV prezidentui: taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo
-
Amerikiečiams JT susivienijus su rusais, išryškėjo jėgų pusiausvyros pokytis
-
A.Skaisgirytė: kanalai su JAV administracija yra, bet kol kas neaišku, kas iš to
-
JAV valstybės sekretorius pasiaiškino, kodėl dėl JT rezoliucijos stojo į Rusijos pusę
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą viešai išreiškė susidomėjimą gauti retųjų žemės metalų mainais į JAV pagalbą Ukrainai vasario 3 d.
Po kelių dienų Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos galėtų bendrai eksploatuoti naudingąsias iškasenas Ukrainos teritorijoje pagal galimą susitarimą su D.Trumpo administracija.
Vasario 11 d. JAV prezidentas pareiškė, kad Ukraina „iš esmės sutiko“ perduoti JAV retųjų žemių iškasenas kaip užmokestį už karinę pagalbą, kurią Vašingtonas suteikė Kyjivui.
Pasak leidinio „The Washington Post“, JAV iždo departamento vadovas Scottas Bessentas pareikalavo, kad V.Zelenskis nedelsdamas pasirašytų susitarimą dėl retųjų metalų gavybos kontrolės. Su diskusijomis susipažinęs asmuo leidiniui sakė, kad prezidentas V.Zelenskis prieš susitikimą su S.Bessentu turėjo vos kelias minutes susipažinti su JAV pasiūlymu.
Pagal D.Trumpo pasiūlymą, kurį V.Zelenskis atmetė, amerikiečiai teigė kontroliuosiantys pusės retųjų iškasenų Ukrainoje – visų pirma ličio, grafito ir urano – gavybą.
Baltieji rūmai pareiškė, kad V.Zelenskio atsisakymas pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų buvo „trumparegiškas“.
„Ukrainos ir JAV komandos vykdo baigiamąjį derybų dėl susitarimo naudingųjų iškasenų klausimu etapą. Derybos buvo labai konstruktyvios, beveik visos svarbiausios detalės yra galutinai suderintos“, – pirmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė ukrainiečių vicepremjerė Olha Stefanišyna.
Ji pridūrė, kad norima kuo greičiau užbaigti derybas ir pateikti dokumentą pasirašyti.
„Tikimės, kad Jungtinių Valstijų ir Ukrainos vadovai kuo greičiau jį pasirašys ir patvirtins Vašingtone, kad pademonstruotume savo įsipareigojimą ateinantiems dešimtmečiams“, – tikino vicepremjerė.
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala pirmadienį portalui 15min sakė, kad, tebesitęsiant deryboms ir abiems pusėms tai konstatuojant, ko gero, dar yra perspektyva, jog bus pasiektas bendras susitarimas.
„Įvykiai klostosi labai greitai. Dar prieš keletą mėnesių apie naudingąsias iškasenas, mineralus, infrastruktūros pajamas apskritai nebuvo kalbama, bet per gana trumpą laiko tarpą tai tapo labai svarbia tema, kuri gali sąlygoti ir geopolitinę šiandieną, ir geopolitinę ateitį“, – pabrėžė jis.
