Izraelio kariuomenė pranešė, kad per pastarąją parą Irane smogta daugiau nei 200 taikinių. JAV ir Izraelio kampanija tęsiasi jau antrą savaitę ir virto kruvinu regioniniu konfliktu, sukėlusiu ekonominį chaosą.
Vašingtonas bando raminti rinkas paskelbdamas apie švelninamus apribojimus Rusijos naftos pardavimams, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad Irano „blogio imperijos“ sutriuškinimas yra svarbesnis už kylančias naftos kainas.
Penktadienį naftos kaina išliko virš 100 JAV dolerių (86,6 euro) už barelį ribos, nepaisant rekordinio strateginių atsargų panaudojimo. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėjo, kad karas gali sukelti „didžiausią tiekimo sutrikimą“ naftos pramonės istorijoje.
Konfliktas, prasidėjęs vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiais, per kuriuos žuvo aukščiausiasis Irano vadovas ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei), šeštadienį įžengs į trečią savaitę.
Nors Prancūzija nedalyvauja JAV ir Izraelio bombardavimo kampanijoje, Paryžius Artimuosiuose Rytuose yra dislokavęs savo pajėgų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pranešė apie pirmąją šalies kario žūtį šiame kare. Minima ataka įvyko Irako Erbilio regione; jos metu taip pat buvo sužeista kitų karių.
E. Macronas nepateikė detalių apie išpuolį ar jo vykdytojus, tačiau Prancūzijos kariuomenė anksčiau skelbė, kad dronai smogė bazei, kurioje kariai kartu su Irako kolegomis dalyvavo kovos su terorizmu mokymuose.
Paryžius pabrėžė, kad jo pozicija kare yra griežtai gynybinė.
Anksčiau proiranietiška grupė Irake „Ashab al Kahf“ perspėjo, kad Prancūzijos interesai regione taps taikiniu po to, kai čia atplaukė prancūzų lėktuvnešis, tačiau atsakomybės už minimą išpuolį niekas neprisiėmė.
Kitur Irake sudužo JAV degalų papildymo lėktuvas, tačiau JAV kariuomenė nurodė, kad tai įvyko „ne dėl priešiškos ar saviškių ugnies“.
Visgi Irano kariuomenė per valstybinę televiziją išplatintame pareiškime teigė, kad viena sąjungininkų grupė Irake numušė orlaivį raketa ir kad žuvo visa lėktuvo įgula.
Tuo tarpu Turkijoje, Indžirliko oro pajėgų bazėje, kuri yra svarbus NATO objektas ir kurioje dislokuota JAV karių, kaukė sirenos, pranešė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.
Komentarų dėl šio pranešimo kol kas negauta. Pranešimas pasirodė praėjus keturioms dienoms po to, kai NATO oro gynyba Turkijos oro erdvėje perėmė balistinę raketą.
Naftos kainos vėl kyla
Iranas rengia dronų ir raketų atakų bangas prieš kaimynines valstybes, kuriose yra JAV karinių objektų. Saudo Arabijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė dešimtis dronų.
Dubajuje numuštos raketos nuolaužos pataikė į pastatą centriniame rajone, informavo vyriausybės žiniasklaidos biuras.
Izraelis taip pat pranešė apie naujas Irano raketų atakas. Valdžios teigimu, Zarzyro miestelyje dešimtys žmonių buvo nesunkiai sužeisti.
Ketvirtadienį Irano saugumo vadovas Ali Larijani (Ali Laridžanis) perspėjo D. Trumpą, kad karo „neįmanoma laimėti keliomis žinutėmis tviteryje“ ir kad „mes nenurimsime, kol nepriversime jūsų gailėtis dėl šio didelio apsiskaičiavimo“.
Komentaras nuskambėjo po to, kai naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei (Modžtaba Chamenei) išplatino pirmąjį kovingą pareiškimą.
M. Khamenei, kuris, kaip pranešama, buvo sužeistas per jo tėvo gyvybę nusinešusį smūgį, po paskyrimo naujuoju aukščiausiuoju lyderiu viešumoje nesirodė. Jo žinią, raginančią keršyti, perskaitė valstybinės televizijos diktorius.
Pareiškime teigiama, kad „būtina panaudoti Hormūzo sąsiaurio blokavimo svertą“, turint omenyje faktinį Irano vykdomą šio vandens kelio uždarymą.
Per šį siaurą sąsiaurį gabenama ketvirtadalis pasaulio naftos ir penktadalis suskystintųjų gamtinių dujų.
„Mes neišeisime“
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pareiškė, kad karas triuškina Iraną bei Teherano remiamą grupuotę „Hezbollah“ Libane ir yra skirtas tam, kad iraniečiai galėtų „nuversti šį režimą“.
Interviu naujienų agentūrai AFP Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Majidas Takhtas-Ravanchi (Madžidas Tachtas-Ravančis) sakė, kad Teheranas veikia tik savigynos tikslais ir nori užtikrinti, kad karas daugiau nebūtų primestas.
Jis teigė, kad į Iraną kreipėsi kai kurios „draugiškos šalys“, siekiančios užbaigti konfliktą, tačiau jų neįvardijo.
„Mes jiems sakome tą patį – norime, kad ugnies nutraukimas būtų bendros formulės, skirtos visiškam karo užbaigimui, dalis“, – sakė M. Takhtas-Ravanchi.
Karas aukštyn kojomis apvertė iraniečių kasdienybę. 30-metė moteris iš Kermanšaho Vakarų Irane pasakojo, kad jos mieste užsidarė 90 proc. parduotuvių.
„Žmonės desperatiškai bando išsiimti santaupas iš bankų, nes pasitikėjimas jais išgaravo, – sakė ji. – Duona dabar normuojama. Gyventojai yra nepaprastai įsitempę ir įniršę.“
Konfliktas stipriai paveikė Libaną, kur valdžia pranešė apie 687 per Izraelio atakas žuvusius žmones. Ketvirtadienį per smūgį Beiruto krantinėje, kur palapinėse glaudžiasi savo namus palikti priverstos šeimos, žuvo mažiausiai 12 žmonių.
Dalal al Sayed (Dalal Sajed) AFP sakė pasistačiusi čia palapinę po to, kai pabėgo nuo atakų Pietų Libane. Jos šeima neišgali išsinuomoti buto.
„Mes neišeisime, liksime čia, net jei mirsime“, – pridūrė ji.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) ketvirtadienį nurodė kariams „ruoštis atakų Libane plėtrai“.
Irano sveikatos apsaugos ministerija kovo 8 dieną skelbė, kad kare žuvo daugiau nei 1,2 tūkst. žmonių – šio skaičiaus AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti.
Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros ketvirtadienį pateiktais duomenimis, dėl karo Irane savo namus paliko trys milijonai žmonių.
Pareigūnai nurodė, kad Izraelyje nuo karo su Iranu pradžios žuvo 14 žmonių, o per atakas Persijos įlankos regione žuvo 24 asmenys, tarp jų 11 civilių ir septyni JAV kariai.
