Pagiežos kupinas kratinys
Teksto autorius tvirtina, esą Kyjivui skirti pinigai ištuštino Europos šalių biudžetus, todėl jos nebeturi pakankamai lėšų priešgaisrinei technikai, gaisrų prevencijai, gyventojų evakuacijai ir nukentėjusiems verslams paremti.
Pasitelkiant apokaliptinę retoriką vardijami gaisrų padariniai: evakuoti gyventojai, sudegę namai, sunaikinti miškai, žala žvejybai ir austrių ūkiams.
Vis dėlto nelaimė pristatoma ne kaip daugelio veiksnių – ekstremalių orų, klimato kaitos, sausros, priešgaisrinės infrastruktūros būklės ir konkrečių gaisrų kilimo aplinkybių – rezultatas, o kaip tariama tiesioginė paramos Ukrainai pasekmė.
Tekste kartojamas teiginys, kad Prancūzijos iždas esą „neturi pinigų“, nes Ukraina neva „iššvaistė absoliučiai visus“ šalies finansinius išteklius. Kaip tariamas įrodymas pateikiamas dviejų priešgaisrinių amfibijų pirkimas, kuris, pasak autoriaus, buvo išbrauktas iš biudžeto dėl maždaug 200 mln. eurų kainos. Ši suma priešpriešinama Prancūzijos paramai Ukrainai, taip kuriant klaidingą dilemą: esą valstybė gali arba padėti Ukrainai, arba apsaugoti savo gyventojus nuo gaisrų.
Analogiškas naratyvas pritaikomas ir Europos Sąjungai. Autorius tvirtina, kad Briuselis neva ilgą laiką neinvestavo į gaisrų gesinimo pajėgumus, nes „centai buvo perduoti Kyjivui“. Taip mėginama sukelti įspūdį, kad Europos valdžia sąmoningai apleido savo piliečius ir visas turimas lėšas perdavė Kyjivui.
Autorius taip pat iškraipo Prancūzijos prezidento pasisakymus. E.Macrono žodžiai apie precedento neturinčius gaisrus ir sudėtingą situaciją pateikiami kaip tariamas prisipažinimas, kad valstybė neturi pinigų nei gaisrų prevencijai, nei jų gesinimui. Iš to daroma nepagrįsta išvada, kad finansinių išteklių trūkumą sukėlė būtent parama Ukrainai.
Galiausiai publikacijoje Prancūzija ir Rusija lyginamos propagandiniu principu. Prancūzija vaizduojama kaip nekompetentinga ir silpna valstybė, nesugebanti suvaldyti net sezoninių gaisrų, tačiau besirengianti konfrontacijai su Rusija.
Rusija, priešingai, pristatoma kaip šalis, kuri esą turi pakankamai technikos, greitai reaguoja ir „visada“ užgesina bet kokio sudėtingumo gaisrus.
Evakavo prevenciškai
„Facebook“ įraše platinamas teiginys, kad dėl gaisrų buvo priverstinai evakuota 300 tūkst. žmonių, yra iš dalies teisingas.
Prancūzijos Bordo regione evakuota apie 220 tūkst., o Ispanijos Madrido, Toledo ir Avilos regionuose – daugiau kaip 63 tūkst. žmonių.
Tačiau publikacijoje nutylimas svarbus kontekstas: nemažą dalį evakuotųjų sudarė turistai, o daugelis evakuacijų buvo vykdomos prevenciškai, siekiant apsaugoti žmones nuo galimo liepsnų išplitimo.
Todėl situacijos negalima apibūdinti vien kaip šimtų tūkstančių nuolatinių gyventojų priverstinio iškeldinimo.
Pinigai Ukrainai – nedidelė biudžeto dalis
Teiginys, kad Prancūzijos iždas esą ištuštėjo dėl paramos Ukrainai, yra klaidingas. Propagandiniame tekste remiamasi realiu skaičiumi, tačiau jam suteikiama klaidinanti reikšmė. 2024 m. vasarį pasirašytame Prancūzijos ir Ukrainos saugumo susitarime Paryžius įsipareigojo tais metais skirti iki 3 mlrd. eurų papildomos karinės paramos. Tai nėra kasmet automatiškai Ukrainai pervedama suma, kaip galima suprasti iš publikacijos.
Net jeigu visa numatyta 3 mlrd. eurų suma būtų buvusi panaudota, ji sudarytų apie 0,18 proc. visų Prancūzijos viešojo sektoriaus išlaidų. Prancūzijos Ekonomikos ir finansų ministerijos duomenimis, 2024 m. šalies valdžios sektoriaus išlaidos siekė 1,67 trln. eurų.
Taigi, teiginiai, kad Ukraina esą „iššvaistė visus“ Prancūzijos finansinius išteklius ar kad „milijardai Kyjivui esą siunčiami tonomis“, neatitinka tikrųjų išlaidų apimčių.
Nėra duomenų ir apie tai, kad parama Ukrainai būtų ištuštinusi Prancūzijos civilinės saugos biudžetą. Prancūzijos Senato ataskaitoje už 2024-2025 metus nurodoma, kad 2024 m. nacionalinės civilinės saugos programos išlaidos siekė beveik 963 mln. eurų – 75,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Be to, ši suma neapima visų šalies priešgaisrinės apsaugos išlaidų, nes didelę sistemos dalį finansuoja vietos valdžia.
Ataskaitoje civilinės saugos išlaidų augimo priežastys įvardijamos konkrečiai: didėjanti miškų gaisrų rizika, intensyvėjantys potvyniai, naujų orlaivių įsigijimas, išaugusios degalų kainos, didesni darbuotojų atlyginimai ir 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių saugumo užtikrinimas. Parama Ukrainai tarp šių veiksnių neminima.
Be to, 2024 m. faktinės išlaidos 9,3 proc. viršijo biudžeto įstatyme numatytą sumą. Kitaip tariant, vyriausybė civilinės saugos finansavimo nekarpė – priešingai, metų eigoje jam buvo skirta papildomų lėšų.
Oficialiais duomenimis, dar 2021 m. bendros Prancūzijos viešosios išlaidos civilinei saugai viršijo 6,5 mlrd. eurų, iš kurių daugiau kaip 5,3 mlrd. eurų teko departamentų ugniagesių ir gelbėjimo tarnyboms.
Civilinės saugos finansavimas skirtingais metais gali augti arba mažėti dėl bendros šalies fiskalinės politikos, investicijų grafikų, technikos pirkimų ir kitų biudžeto sprendimų. Tačiau šie svyravimai savaime neįrodo jokio priežastinio ryšio su parama Ukrainai.
Papildomai pirko lėktuvų
Teiginys, kad iš Prancūzijos biudžeto buvo išbrauktas maždaug 200 mln. eurų vertės dviejų amfibinių lėktuvų pirkimas, turi faktinį pagrindą, tačiau pateikiamas klaidinančiai.
2024 m. Gabrielio Attalio vyriausybei sumažinus civilinės saugos finansavimą 50 mln. eurų, buvo atsisakyta dviejų papildomų „Canadair“ lėktuvų užsakymo.
Tačiau publikacijoje nutylimas platesnis kontekstas. 2024 m. rugpjūtį Prancūzija vis tiek užsakė du „Canadair“ lėktuvus pagal ES civilinės saugos programą „rescEU“. Kartu Prancūzija užsakė dar du modernizuotus amfibinius gaisrų gesinimo lėktuvus DHC-515, kuriems 2026 metų biudžete numatyta apie 209 mln. eurų.
Šalis iš viso laukia keturių naujų lėktuvų, tačiau pirmieji bus pristatyti tik 2028-aisiais, o naujausi – ne anksčiau kaip 2032–2033 metais.
Po 2025 m. Odės departamentą nusiaubusio didelio gaisro Prancūzijos valdžia papildomų lėktuvų įsigijimo planus atnaujino. 2026 m. biudžete numatyta už 209 mln. eurų užsakyti dar du orlaivius.
Be to, 2024 m. finansavimo mažinimas buvo platesnio valstybės išlaidų taupymo plano dalis. Oficialiuose dokumentuose nėra duomenų, kad civilinei saugai skirtos lėšos būtų buvusios perkeltos Ukrainai. Todėl dviejų lėktuvų užsakymo atšaukimą sieti su parama Kyjivui nėra pagrindo.
Išsiuntė pagalbą
Teiginys, esą Europos Sąjungos solidarumas apsiribojo vien civilinės saugos procedūros aktyvavimu ir kad Prancūzijai nebuvo suteikta reali pagalba, yra klaidingas.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, Prancūzijai paprašius aktyvuoti ES civilinės saugos mechanizmą, į šalį buvo atsiųsti kitų valstybių orlaiviai: du Kroatijos amfibiniai priešgaisriniai lėktuvai, du Portugalijos „Air Tractor“ lėktuvai ir du sunkieji „Black Hawk“ sraigtasparniai iš Čekijos bei Slovakijos.
Vėliau pagalbos mastas dar išaugo. Europos Komisijos duomenimis, Prancūzijoje buvo dislokuoti septyni lėktuvai ir keturi sraigtasparniai iš Čekijos, Kroatijos, Vokietijos, Portugalijos, Slovakijos, Švedijos ir Turkijos.
Tikrovės neatitinka ir tvirtinimas, kad ES esą nieko neįsigijo ar neinvestavo į gaisrų gesinimo pajėgumus. Pagal programą „rescEU“ formuojamas bendras Europos priešgaisrinių orlaivių rezervas, kuris pasitelkiamas, kai nacionalinių pajėgų nebepakanka.
2026 metų gaisrų sezonui parengtą rezervą sudarė 14 vidutinio dydžio amfibinių priešgaisrinių lėktuvų ir aštuoni lengvieji orlaiviai, dislokuoti skirtingose Europos valstybėse.
Taigi, „Facebook“ įraše nutylima ne tik Prancūzijai suteikta konkreti pagalba, bet ir ilgalaikės ES investicijos į bendrus gaisrų gesinimo pajėgumus.
Rusiją pagyrė be reikalo
Teiginys, kad Rusija turi pakankamai pajėgumų ir „visada“ greitai užgesina miškų gaisrus, neatitinka tikrovės. Rusija yra viena labiausiai nuo jų kenčiančių pasaulio valstybių.
Vien iki 2024 m. liepos 17-osios gaisrų paveiktas plotas šalyje siekė apie 8,8 mln. hektarų.
Tuo metu Rusijos pareigūnai taip pat pripažino, kad, palyginti su ankstesniais metais, gaisrų skaičius sumažėjo, tačiau jų apimtas plotas padidėjo maždaug pusantro karto. Apie tai skelbė „Reuters“ ir Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Be to, Rusijoje veikia vadinamosios miškų gaisrų kontrolės zonos. Tai atokios ir sunkiai pasiekiamos teritorijos, kuriose regionų valdžia gali nuspręsti gaisro negesinti arba nutraukti gesinimo darbus, jeigu numatomos išlaidos viršija galimą žalą ir ugnis nekelia tiesioginės grėsmės gyvenvietėms ar infrastruktūrai.
Tokia galimybė įtvirtinama ir oficialiuose regionų teisės aktuose, pavyzdžiui, 2024 m. patvirtintame dokumente dėl kontrolės zonų.
Todėl teiginys, kad Rusijoje kiekvienas gaisras užgesinamas „kuo greičiau“, yra klaidinantis.
Dalis atokiose teritorijose kilusių gaisrų sąmoningai paliekami degti, o itin dideli jų mastai rodo, kad Rusija pati nuolat susiduria su ribotais gesinimo pajėgumais, sudėtingu pasiekiamumu ir ekstremaliomis oro sąlygomis.
Sena pasaka
Šis „Facebook“ įrašas atkartoja prokremlišką naratyvą, esą parama Ukrainai griauna pačią Europą. Kaip ne kartą yra fiksavę dezinformacijos analitikai iš „EUvsDisinfo“, tokio pobūdžio tekstuose Vakarų valstybių vidaus problemos – nuo gaisrų ir potvynių iki infliacijos – be įrodymų susiejamos su pagalba Kyjivui.
Šiuo atveju manipuliacija kuriama pasitelkiant realius faktus: tikrus evakuacijų skaičius, autentišką E.Macrono citatą ir tikrą 2024 metų biudžeto karpymo epizodą. Tačiau iš jų padaroma nepagrįsta išvada, kad Prancūzijai pritrūko pinigų dėl paramos Ukrainai.
Tekste taikoma ir vadinamoji veidrodinė taktika: Prancūzija vaizduojama kaip nekompetentinga ir nepajėgi suvaldyti gaisrų, o Rusija – kaip valstybė, turinti visus reikalingus išteklius ir greitai užgesinanti bet kokią ugnį.
Faktiniai duomenys apie milžiniškus Rusijoje išdegusius plotus ir teisėtai negesinamus gaisrus vadinamosiose kontrolės zonose šiam palyginimui prieštarauja.
Publikacijoje taip pat beveik nepateikiama patikrinamų šaltinių. Vietoje jų vartojami emociniai, faktinio pagrindo neturintys vaizdiniai, tokie kaip „iki pelenų“ sunaikinti ūkiai ar milijarduose esą „besimaudantis“ Kyjivas. Tokia retorika skirta ne informuoti, o sustiprinti skaitytojo pasipiktinimą ir nukreipti jį prieš paramą Ukrainai.
Net ir faktinį pagrindą turinti „Canadair“ lėktuvų istorija pateikiama iškraipytai. Prancūzijoje sprendimas atsisakyti dviejų papildomų orlaivių buvo vidaus politinių ginčų objektas, o opozicija dėl jo kritikavo Gabrielio Attalio vyriausybės bendrą taupymo politiką.
Propagandiniame tekste ši biudžeto istorija perrašoma, nutylint platesnį kontekstą ir be įrodymų teigiant, kad lėšos esą buvo atimtos iš civilinės saugos ir perduotos Kyjivui.
15min verdiktas: iš dalies melas. Prancūzijos ir Ispanijos miškų gaisrai nepagrįstai siejami su parama Ukrainai. Įraše tikri faktai – evakuacijų skaičiai, E.Macrono citata ir 2024 metų biudžeto karpymas – panaudojami klaidingai išvadai, esą pagalba Kyjivui ištuštino Prancūzijos iždą ir susilpnino priešgaisrinę apsaugą.
Tačiau civilinės saugos finansavimas augo, šalis užsakė naujų gaisrų gesinimo lėktuvų, o per nelaimę sulaukė kitų Europos valstybių pagalbos. Kartu nepagrįstai idealizuojama Rusija, nors joje kasmet išdega milijonai hektarų, o dalis gaisrų atokiose teritorijose apskritai negesinami.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia