Kolumbijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Gustavo Petro (Gustavas Petras) anksčiau sekmadienį pareiškė, kad priims piliečius tik oriomis sąlygomis, pavyzdžiui, skraidinamus civiliniais lėktuvais, ir nepriėmė dviejų JAV karinių orlaivių su deportuojamais kolumbiečiais.
Mažiau nei savaitę valdantis D. Trumpas sureagavo piktai: pagrasino 25 proc. tarifais Kolumbijos produktams ir pažadėjo po savaitės juos padidinti, net iki 50 procentų.
G. Petro iš pradžių siekė atsikirsti ir kalbėjo apie atsakomuosius tarifus JAV produktams, bet vėlai sekmadienį galiausiai nusileido.
Kolumbijos užsienio reikalų ministras Luisas Gilberto Murillo (Luisas Chilbertas Muriljas) vėlai vakare surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad jo šalis rado išeitį iš aklavietės ir priims grąžinamus piliečius.
Baltųjų rūmų pareiškime sakoma, kad Kolumbija sutiko „nevaržomai, be apribojimų ar vilkinimo, priimti visus nelegalius užsieniečius iš Kolumbijos, grąžinamus iš Jungtinių Valstijų, taip pat ir JAV kariniais orlaiviais“.
„Šiandienos įvykiai parodo pasauliui, kad Amerika vėl gerbiama, – sakoma pareiškime. – Prezidentas Trumpas toliau įnirtingai gins mūsų šalies suverenumą ir tikisi, kad visos kitos pasaulio šalys visiškai bendradarbiaus sutikdamos su jų piliečių, neteisėtai esančių Jungtinėse Valstijose, deportavimu.“
D. Trumpas sakė, kad sustabdys tarifų taikymą.
Tačiau net ir prieš tai nebuvo aišku, kaip greitai respublikonas galėtų įvesti muitus Kolumbijai, kuri istoriškai yra viena artimiausių Vašingtono sąjungininkių Lotynų Amerikoje. Kolumbija ir JAV turi laisvosios prekybos susitarimą.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sustabdė vizų išdavimą JAV ambasadoje Bogotoje. Jis taip pat nurodė, kad bus panaikintos vizos Kolumbijos vyriausybės pareigūnams ir jų artimiausiems šeimos nariams.
Baltųjų rūmų teigimu, priemonės, susijusios su vizomis, bus taikomos tol, kol į Kolumbiją grįš pirmasis deportuojamų asmenų būrys.
D. Trumpas paskelbė, kad Kolumbijos piliečiai taip pat bus atidžiau tikrinami JAV oro uostuose.
„Negali elgtis su migrantais kaip su nusikaltėliais“
Praėjusį pirmadienį į valdžią atėjęs respublikonas pažadėjo sugaudyti ir greitai deportuoti dokumentų neturinčius asmenis iš JAV. Per savo rinkimų kampaniją jis taip pat sakė, kad migrantai „nuodija Jungtinių Valstijų kraują“.
Nors kai kurios šalys pritarė respublikono pasiūlymui dėl karinių deportacijos skrydžių, D. Trumpas susidūrė su Kolumbijos prezidento pasipriešinimu.
„Jungtinės Valstijos negali elgtis su Kolumbijos migrantais kaip su nusikaltėliais. Draudžiu į mūsų teritoriją įskristi JAV lėktuvams, skraidinantiems Kolumbijos migrantus“, – anksčiau socialiniame tinkle „X“ rašė G. Petro.
Kolumbijos vyriausybė jau anksčiau yra sakiusi, kad prireikus ji galėtų nusiųsti į JAV prezidentinį lėktuvą, kad deportuoti migrantai „oriai“ paliktų šalį.
G. Petro atkreipė dėmesį į tai, kad Kolumbijoje gyvena maždaug 15,6 tūkst. dokumentų neturinčių amerikiečių, ir paprašė jų „sureguliuoti savo padėtį“. Tačiau Kolumbijos prezidentas atmeta bet kokią galimybę rengti reidus, kurių metu būtų sulaikomi ir deportuojami nelegaliai šalyje gyvenantys amerikiečiai.
Tačiau šie G. Petro teiginiai sulaukė nemažai didelės kritikos Vašingtone.
Buvęs dešiniųjų pažiūrų prezidentas Ivanas Duque (Ivanas Dukė) pavadino G. Petro labai neatsakingu, nes jis atsisako vykdyti, jo nuomone, Kolumbijos „moralinę pareigą“ priimant nelegalius migrantus atgal. I. Duque taip pat perspėjo dabartinį valstybės vadovą, kad JAV sankcijos Kolumbijai būtų labai skausmingas žingsnis.
Konflikto tikimybė
Respublikono grasinimai deportuoti gali sukelti Vašingtono konfliktą su Lotynų Amerikos vyriausybėmis. Didžioji dauguma iš 11 mln. nelegalių migrantų JAV yra atvykę būtent iš Lotynų Amerikos šalių.
Brazilija taip pat išreiškė pasipiktinimą D. Trumpo administracijos elgesiu su dešimtimis brazilų migrantų, kurie penktadienį buvo deportuoti atgal į savo šalį.
Migrantams, kurie buvo deportuoti pagal dvišalį susitarimą, sudarytą prieš D. Trumpo sugrįžimą, skrydžio metu buvo uždėti antrankiai. Brazilijos teigimu, tokie veiksmai yra šiurkštus migrantų pagrindinių teisių nepaisymas.
31 metų kompiuterių technikas Edgaras da Silva Moura (Edgaras da Silva Mura) buvo vienas iš 88 migrantų, deportuotų iš JAV į Braziliją. Naujienų agentūrai AFP jis pasakojo, kad migrantams lėktuve nebuvo duodama vandens, jie visą laiką sėdėjo surakintomis rankomis ir kojomis, be to, jiems nebuvo leista naudotis tualetu.
„Buvo labai karšta, kai kurie žmonės prarado sąmonę“, – sakė vyras.
Reaguodama į naujausius D. Trumpo sprendimus, Hondūro prezidentė Xiomara Castro (Siomara Kastro) paragino Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybių bendrijos (CELAC) vadovus ketvirtadienį Tegusigalpoje surengti skubų susitikimą migracijos klausimais.
Ankstesnės JAV administracijos taip pat reguliariai vykdė deportacijas, tačiau naujoji D. Trumpo administracija pradėjo naudoti karinius orlaivius. Praėjusią savaitę bent vienas iš jų nusileido Gvatemaloje.
