Rusijos propagandininkai puolė džiaugtis, esą net 90 proc. nepriklausomos Ukrainos žiniasklaidos nuo 2022 metų pradžios buvo išlaikoma USAID lėšomis.
Tai esą įrodo, kad šioje šalyje nebuvo objektyvių naujienų šaltinių, o ukrainiečiai platino informaciją, kurią nurodydavo skleisti „JAV šeimininkai“, o taip pat ne pagal paskirtį eikvojo lėšas.
Džiūgaujama, kad nutraukus finansavimą Ukrainoje nebeliks didžiosios dalies naujienų portalų – juos ištiks bankrotas. Tačiau tokia statistika tėra manipuliacija, o išvados apie nepriklausomos žiniasklaidos žūtį pernelyg skubotos.
JAV Tarptautinės plėtros agentūra išties prisidėjo prie didelės dalies Ukrainos žiniasklaidos finansavimo. Tačiau priklausomybės laipsnis buvo skirtingas: vienos redakcijos sudarydavo savo biudžetą vien iš USAID asignavimų, tuo tarpu kitų pagrindinės pajamos nebuvo išvis siejamos su JAV parama.
Be to, Ukrainos žiniasklaida gauna paramą ne tik iš USAID, bet ir iš Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), kitų šalių fondų ir organizacijų.
Kas nutiko?
USAID yra pagrindinė JAV vyriausybės tarptautinė humanitarinės pagalbos ir vystymosi institucija, kuri 2023 metais valdė daugiau nei 40 mlrd. dolerių (38,7 mlrd. eurų), sudarančių apie 40 proc. pasaulinės pagalbos biudžeto.
D.Trumpo administracija ir jo sąjungininkas milijardierius Elonas Muskas, metę iššūkį federalinei vyriausybei, kol kas labiausiai nusitaikė į USAID.
E.Muskas, vadovaujantis D.Trumpo paskelbtam Vyriausybės našumo departamentui, agentūrą, dar žinoma kaip USAID, sako siekiantis uždaryti. Įtampa tik išaugo, kai savaitgalį, kaip pranešama, E.Muskui dirbantys pareigūnai negavo prieigos prie agentūros duomenų.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad jis buvo paskirtas vadovauti USAID, ir teigė, kad sustabdys jos „nepavaldumą“ prezidento D.Trumpo darbotvarkei.
Didžiąją dalį pinigų, numatytų užsienio paramos programoms, D.Trumpas nurodė įšaldyti tik pradėjęs antrąją kadenciją. Dėl laikinai apribotų lėšų buvo sustabdyta dauguma USAID programų visame pasaulyje.
Šaltinių atidžiai neanalizavo
Informaciją apie tai, kad neva didžioji dalis Ukrainos žiniasklaidos išlaikoma USAID, taip pat platina „Wikileaks“ projektas, kuriuo remiasi Rusijos propagandininkai.
Tačiau „Wikileaks“ remiasi „Medium“ portalo publikacija, kurioje neužsimenama, jog 90 proc. Ukrainos žiniasklaidos priemonių priklauso nuo USAID.
Taip pat tarp šaltinių minima organizacijos „Reporteriai be sienų“ svetainėje patalpinta publikacija.
„Reporteriai be sienų“ (pranc. Reporters sans frontières, santrumpa RSF) – tarptautinė ne pelno siekianti ir nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas yra apsaugoti teisę į informacijos laisvę.
Straipsnyje, pavadinimu „JAV: D.Trumpo užsienio pagalbos įšaldymas sukėlė chaosą viso pasaulio žurnalistikoje“ (angl. USA: Trump’s foreign aid freeze throws journalism around the world into chaos) išties yra vieta apie reikšmingą USAID indėlį:
„Ukrainoje, kur 9 iš 10 leidinių priklauso nuo subsidijų, o pagrindinis donoras yra USAID, kelios vietos žiniasklaidos priemonės jau paskelbė stabdančios savo veiklą ir ieško alternatyvių sprendimų“, – rašoma tekste.
Tačiau vėliau publikacijos apačioje atsirado klaidos ištaisymas:
„Anksčiau šiame straipsnyje buvo rašoma, kad devynios iš dešimties Ukrainos žiniasklaidos priemonių gauna finansavimą iš USAID. Dabar straipsnyje patikslinama, kad devynios iš dešimties Ukrainos žiniasklaidos priemonių gauna tarptautinę paramą, o pagrindinis donoras yra USAID. Atsiprašome už galimus nepatogumus“.
Kam reikalingi pinigai?
„Reporterių be sienų“ tekste yra aktyvi nuoroda į Ukrainos masinės informacijos instituto svetainėje paskelbtą straipsnį. Jame nurodoma, dėl ko šalies žiniasklaida priversta kreiptis dotacijų.
Rusų propagandininkai teigia, kad taip Ukraina esą demonstruoja paklusnumą savo „šeimininkui“ – JAV, o tai, kad tokia didelė dalis žiniasklaidos priklausoma nuo dotacijų, rodo, kad ji „visa yra nupirkta“.
Toks naratyvas viešojoje erdvėje pasirodydavo faktiškai nuo stambaus masto invazijos pradžios.
Tačiau iš tiesų parama būtina siekiant išgyventi. Beveik 90 proc. Ukrainos žiniasklaidos pavyksta išsilaikyti dėl vienokių ar kitokių dotacijų, kurių prireikė po to, kai pirmaisiais Rusijos invazijos metais reklamos rinka Ukrainoje sumažėjo 92 proc., ypač internetinės žiniasklaidos sektoriuje.
Tekste cituojama Masinės informacijos instituto (IMI) direktorė Oksana Romaniuk paaiškino, kad nors kai kurios didžiosios žiniasklaidos priemonės geriau išsiverčia be dotacijų, mažosioms tai vis dar tampa iššūkiu.
Priklausomi skirtingai
„Ir ji (reklamos rinka. – red. past.) neatsigavo. Ypač regioninėje žiniasklaidoje. Nors nacionalinė žiniasklaida sulaukė reklamos užsakovų ir ėmė uždirbti pinigų, net jie negali 100 proc. patenkinti savo poreikių.
Sužinojome, kad regioninėje žiniasklaidoje pajamos iš reklamos dabar svyruoja nuo 3 iki 10 proc. Iš tokių sumų tiesiog neįmanoma išgyventi“, – pažymėjo O.Romaniuk.
Ji pridūrė, kad vienokios ar kitokios finansinės paramos sulaukdavo beveik visos šalies redakcijos, tačiau akcentavo, kad ne visų biudžetai buvo sudaromi vien iš to.
„Problema ta, kad beveik visi turėjo dotacijų. Klausimas tas, kad kai kuriems šios dotacijos sudarė 100 proc. jų pajamų ir jie galėjo išgyventi tik dėl dotacijų. Vieniems šios dotacijos sudarė 40–60 proc., kitiems – mažiau“, – sakė O.Romaniuk.
Ji pridūrė, kad dotacijos buvo ne tik iš JAV, bet ir iš ES bei JT.
O.Romaniuk vadovaujamas institutas taip pat atliko apklausą tarp Ukrainos žurnalistų dėl galimų JAV dotacijų finansavimo sustabdymo pasekmių.
Tik 35 proc. apklaustų žiniasklaidos priemonių nurodė, kad daugiau kaip 75 proc. jų biudžetų priklauso nuo JAV dotacijų.
15min verdiktas: manipuliacija. Tikslus kiekvieno leidinio priklausomybės nuo USAID dotacijų laipsnis skyrėsi: kai kuriems leidiniams pagalbos pinigai sudarė iki 100 proc. biudžeto, kitiems – gerokai mažiau. Be to, Ukrainos žiniasklaida gauna paramą ne tik iš USAID, bet ir iš Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų, kitų šalių, fondų ir organizacijų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
