Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po skyrybų – į priešingas puses? Londonas rodo, kad su ES užsienio ir gynybos politikos nederins

Planai Jungtinei Karalystei atkurti formalius ryšius užsienio ir saugumo politikos srityse su ES, kurie buvo įšaldyti įtemptai derantis dėl prekybos, gali taip ir pasilikti stalčiuje, rašo „The Guardian“. Esą Londonui bus svarbiau dvišaliai santykiai su atskiromis Europos šalimis, taip pat – nauji aljansai Azijoje ir Viduriniuose Rytuose.
Ursula von der Leyen ir Borisas Johnsonas
Ursula von der Leyen ir Borisas Johnsonas / „Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr.

Kitaip tariant, Jungtinės Karalystės ir ES santykiai tiksliau bus apibrėžti tik prekybos srityje. Susitarimas pagaliau buvo pasiektas metų pabaigoje.

O dar taip neseniai, premjerės Theresos May eros metu, politinėje deklaracijoje, lydėjusioje „Brexit“ susitarimą, rašyta apie būtinybę susitarti dėl tolesnio aktyvaus bendradarbiavimo užsienio ir saugumo politikos srityse.

„Europos saugumas yra mūsų saugumas, ir Jungtinė Karalystė yra besąlygiškai įsipareigojusi jį išlaikyti. Iššūkis mums visiems – rasti būdą dirbti kartu, užmezgus gilią ir išskirtinę JK bei ES partnerystę“, – 2018 metais Miuncheno saugumo konferencijoje kalbėjo Th.May.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May

ES net paskelbė pasiūlymus, kaip galėtų veikti bendradarbiavimas. Bet Londonas tokiomis idėjomis nesusidomėjo, tad europiečiams dabar neramu dėl to, ką britai sugalvos savarankiškai – žinoma, tokią teisę jie turi, bet Briuselyje nuogąstauja jau dėl Bendrijos interesų.

Elgiasi tai vienaip, tai kitaip

Bendrija kaip tik pati bando integruoti bloko užsienio politiką, tad baiminamasi, kad Jungtinė Karalystė gali nukrypti nuo normų – lygiai taip pat būgštaujama dėl galimų manevrų prekybos standartų atžvilgiu.

Vis dėlto Londone, anot „The Guardian“, manoma, kad Jungtinė Karalystė jau parodė gebanti nepriklausomai priimti sprendimus ir apskritai elgtis lanksčiau – priešingai nei ES, kurioje sprendimų priėmimui reikalingas visų 27 šalių narių diplomatijos vadovų pritarimas.

Žinoma, valdančiojoje Konservatorių partijoje gausu euroskeptikų, kurie tikrai neįžvelgs jokios rizikos, jei Londonas šalinsis europietiškos užsienio politikos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas Benruomenių rūmuose
AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas Benruomenių rūmuose

Tad šiemet Jungtinė Karalystė su ES bendradarbiavo griežtai ad hoc principu – dažniausiai priimdama savarankiškus sprendimus dėl sankcijų. Tarkime, britai kartu su Kanada sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui Minske priėmė anksčiau nei ES ir JAV.

Jungtinė Karalystė ir ES jau glaudžiai bendradarbiavo derindamos reagavimą į bandymą nunuodyti Rusijos opozicijos aktyvistą Aleksejų Navalną.

Briuselis ir Vašingtonas, regis, koordinavo veiksmus, nors ES priemones dar blokavo nepatenkintas Kipras.

Kita vertus, Jungtinė Karalystė ir ES jau glaudžiai bendradarbiavo derindamos reagavimą į bandymą nunuodyti Rusijos opozicijos aktyvistą Aleksejų Navalną. Aišku, jau buvo tinkamas pavyzdys – reakcija į išpuolį prieš Sergejų ir Juliją Skripalius 2018-aisiais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Turkijos, kuri ieško dujų Rytų Viduržemio jūros dugne, atveju ES paskelbė sankcijas, kurių kovą gali padaugėti. Bet Londonas nuo veiksmų susilaikė – galbūt jau galvodamas apie potencialų prekybos susitarimą su Turkija, kurio kaip tik siekia.

Libijoje, kurioje britai suvaidino didelį vaidmenį 2011-ųjų įvykiuose, Jungtinė Karalystė iš šono stebėjo, kaip ES viešai plūsta Turkijos įvykdytus Jungtinių Tautų ginklų embargo pažeidimus. Nebudi britai ir Viduržemio jūroje, kuria migrantai iš Šiaurės Afrikos plūsta į Ispaniją ir Italiją.

Žodį dar tars J.Bideno administracija?

Pagrindinis derybinis forumas Europoje, kuriame Londonas išlieka aktyvus, yra E3 – Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Bent jau viešai šios didžiosios Europos galios demonstruoja vienybę, pavyzdžiui, vieningai priešindamosis JAV spaudimui paskelbti susitarimą dėl Irano branduolinės programos sulaužytu.

E3 šalys taip pat vis aktyviau koordinuoja veiksmus dėl Irane vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, o kiek žemesniu lygiu diskutuoja ir apie Rusiją. Tiesa, vienintelė Jungtinė Karalystė Ukrainai yra pasiūliusi gynybos ir politinę partnerystę.

Pagrindinis derybinis forumas Europoje, kuriame Londonas išlieka aktyvus, yra E3 – Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Anot tyrimų centro „Carnegie Europe“ vadovės Rosos Balfour, ES viltims institucionalizuoti bendradarbiavimą su Londonu lemta arba likti įšaldytoms, arba apskritai žlugti.

„ES kol kas turi pamiršti galimybę, kad Jungtinė Karalystė dalyvaus kokiame nors instituciniame susitarime. Bendrijos užsienio politikoje svarbiausia procesas, o Jungtinėje Karalystėje – ideologija. Tarp kitko, toks skirtumas – viena „Brexit“ priežasčių“, – kalbėjo R.Balfour.

Esą britų diplomatai tiesiog šlykštisi ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrelio veiksmais. Londone taip pat pastebima, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nuolat ragina Europą elgtis vieningiau, nors Paryžiaus užsienio politika kaip tik vienašališka.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Realybėje ES užsienio politika dažnai tikrai atrodo lyg nenorinčiųjų koalicija. Bet kai kurie ekspertai mano, kad debatai dėl bendradarbiavimo turėtų atgyti – dėl kelių priežasčių.

Pirma, britai netrukus gali suvokti, kad jų užsienio politika darys didesnę įtaką, jei bus dirbama su ES.

Antra, išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno administracija taip pat norėtų, kad Jungtinė Karalystė pernelyg neįsijaustų ir nekištų pagalių į ES ratus.

Trečia, Bendrija neišvengiamai stiprins bendrąją savo gynybos politiką, o taisyklės, kaip įvairiuose kontraktuose galės dalyvauti trečiosios šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, jau numatytos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Europos reformų centro analitikas Ianas Bonas įžvelgia tris sritis, kuriose ES ir britams būtų galima formaliai bendradarbiauti – keičiantis slapta informacija ir ją saugant, britų karių pakvietimu dalyvauti bendrose gynybos misijose ir operacijose bei Jungtinės Karalystės dalyvavimu Europos gynybos pramonėje.

Tiesa, kad prasidėtų vien diskusijos, tikriausiai reikia nurimti po aistringų derybų dėl prekybos santykių. Be to, savo žodį dar neabejotinai tars J.Bidenas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius