Sekite 15min Google
„Po velnių, neleiskite rusų į Europą“, – pareiškė interviu laikraščiui „Financial Times“.
Pasak jo, kiekviena šalis turėtų laikytis griežtos pozicijos šiuo klausimu ir priminė, kad Rusija vykdo agresijos karą Ukrainoje bei kelia grėsmę Europos Sąjungai.
Tačiau, pripažino jis, kai kurios valstybės dėl pelno, kurį jos gauna, toliau išdavinėja vizas rusams.
A.Kulbergas pabrėžė, kad Latvija kasdien susiduria su Rusijos diversijomis ir hibridinėmis grėsmėmis. Pasak jo, šalis šiais metais tikisi didžiausio per pastaruosius penkerius metus nelegalių migrantų srauto, kurie bando pateikti į Latvijos teritoriją.
Praeitą savaitę Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen taip pat oficialiai paragino ES stabdyti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams tol, kol ši nenutrauks karo prieš Ukrainą.
„Tas pats pagaliau turi įvykti ir ES lygmeniu, – tvirtina ji. – Kol Rusija tęsia agresiją, jos piliečiams turistiniai vizos neturėtų būti išduodamos... Neteisinga, kad rusai gali atvykti į Europą, mėgautis čia esančiu gyvenimo būdu ir laisvėmis, kol jų šalis bombarduoja ukrainiečių namus.“
Visų akys į Prancūziją, Italiją ir Ispaniją
„Financial Times“ primena, kad Prancūzija, Italija ir Ispanija yra tarp tų Europos Sąjungos šalių, kurios išduoda daugiausia Šengeno vizų Rusijos piliečiams.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, joms tenka apie 70 proc. iš daugiau kaip 600 tūkst. vizų, išduotų rusams praeitais metais.
Praeitą savaitę Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas informavo, kad ES šalių vadovai viršūnių susitikime Briuselyje aptarė vizų politikos sugriežtinimą Rusijos piliečių atžvilgiu.
„Be abejo, mes vis dar turime galimybių imtis papildomų priemonių – visų pirma, apriboti tiek privačias, tiek verslo keliones į Europos Sąjungą“, – pabrėžė kancleris.
Vienas laikraščio „Financial Times“ šaltinis, aukšto rango Europos pareigūnas, atskleidė, kad Prancūzija sutiko žymiai apriboti vizų išdavimą, tačiau pirmiausia nori uždrausti jas išduoti buvusiems Rusijos kariškiams.
„Mane tiesiog purto“
Diplomatų teigimu, Italija taip pat yra atvira dialogui šiuo klausimu. Griežtesnių apribojimų, įskaitant ir tiems, kurie dalyvavo invazijoje į Ukrainą, siekia Švedija, Estija ir keletas kitų šalių.
Griežtinti vizų apribojimus pokalbyje su „Financial Times“ paragino ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Kai žiūrime vaizdo įrašus, kaip apšaudomi tiltai Kyjive ir iš namų traukiami negyvi vaikai, o po to girdime, kaip rusų turistai taško savo pinigus [Europoje], – mane tiesiog purto.“
Švedijos teisingumo ministras Gunnaras Strommeris pažymėjo, kad esama sistema kelia grėsmę saugumui, atsižvelgiant į nuogąstavimus dėl Maskvos remiamų diversijų, padegimų ir kitų hibridinių operacijų.
2025 m. lapkričio mėn. Europos Sąjunga apribojo naujų daugkartinių Šengeno vizų išdavimą rusams. 2022 m. rugsėjo mėn. Briuselis taip pat sustabdė susitarimą dėl supaprastinto vizų režimo su Rusija, dėl ko padidėjo mokesčiai, prašymų nagrinėjimo terminai ir reikalavimai dokumentams.
