JAV jau seniai ragina R.T.Erdoganą ryžtingiau kovoti su vadinamąja „Islamo valstybe“ (IS) ir sušvelninti savo autoritarines tendencijas, tačiau bandymas surengti perversmą, regis, pastūmės Turkijos prezidentą priešinga kryptimi.
Pareigūnai Ankaroje perversmo organizavimu jau apkaltino turką Fethullah Guleną.
O kadangi 75 metų dvasininkas jau seniai gyvena savanoriškoje tremtyje – kalnuose JAV Pensilvanijos valstijoje, iš Turkijos jau skrieja toli gražu ne diplomatiškos pastabos, esą prie perversmo prisidėjo ir Vašingtonas. Baltieji rūmai tokias kalbas piktai neigia.
Kaltinimai amerikiečiams
„Didžiausia pastarosiomis dienomis daroma žala – agresyvi Turkijos retorika amerikiečių atžvilgiu“, – teigia Naujosios Amerikos saugumo centro ekspertas Nicholas Heras.
„Akivaizdu, kad Erdoganas Guleno buvimą Amerikoje priima asmeniškai ir negali suprasti, kodėl žmogus, kurį jis laiko teroristu, gali laisvai gyventi JAV“, – pridūrė analitikas.
Problemų jau yra. Šeštadienį Turkija uždarė svarbią Indžirliko oro bazę, kuria reidams Sirijoje naudojasi JAV vadovaujamos kovos su IS koalicija.
Į bazę, kurioje apsistoję mažiausiai 1,5 tūkst. amerikiečių, netgi nustota tiekti elektrą, tad JAV pajėgos buvo priverstos apsieiti su, kaip pranešė Pentagonas, „vidiniais ištekliais“.
Turkijos darbo ministras Suleymanas Soylu atvirai pareiškė, kad „už šio perversmo stovi JAV“.
Turkijos pareigūnai, sulaikę bazės vadovą generolą Bekirą Ercaną Vaą, aiškino, kad perversmininkai veikė būtent Indžirliko bazėje.
Tiesa, jau kitą dieną bazė buvo vėl atidaryta, tačiau akivaizdu, kad turkai pasiliko sau teisę bet kada ją vėl izoliuoti.
Be to, amerikiečiams nerimą turėjo sukelti aukšto R.T.Erdogano valdžios aparato pareigūno žodžiai – darbo ministras Suleymanas Soylu atvirai pareiškė, kad „už šio perversmo stovi JAV“.
Kitaip tariant, R.T.Erdogano valdžia šeštadienio nakties įvykius ir sieja su F.Gulenu, ir leidžia suprasti, jog Vašingtonas kaltas dėl smurto vien dėl to, kad dvasininkas gyvena JAV.
Kas laukia kovos su IS?
Netiesioginių kaltinimų banga akivaizdžiai supykdė JAV valstybės sekretorių Johną Kerry. Jis per pokalbį su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu pabrėžė, kad „vieši teiginiai apie Jungtinių Valstijų vaidmenį žlugusiame bandyme surengti pučą yra visiškai klaidingi ir kenkia mūsų dvišaliams santykiams“.
J.Kerry, nurodęs, kad apie F.Guleno ekstradiciją bus galima kalbėtis tik jei Ankara pateiks jo kaltės įrodymų, taip pat paragino Turkijos vyriausybę „susiturėti ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų tiriant bandymą surengti perversmą“.
Bet tokių prašymų R.T.Erdoganas greičiausiai neišgirs – valdžia jau pradėjo įtariamų perversmininkų „valymus“. Sulaikyti jau beveik 9 tūkst. žmonių, o prezidentas tikina, kad „jie sumokės už savo išdavystę“. Kalbama ir apie mirties bausmės sugrąžinimą.
Panašu, kad ir taip įtempti dvišaliai santykiai dar pablogės. Juk amerikiečiai jau kuris laikas negaili kritikos R.T.Erdoganui – ir dėl autoritarizmo, ir dėl opozicionierių, žurnalistų bei komikų persekiojimo, ir dėl nesugebėjimo sustabdyti per pietinę sieną į Siriją vykstančių džihadistų.
Turkijos valdžia nėra patenkinta tuo, kad JAV remia Sirijoje kovojančius kurdų savisaugos būrius.
Neatsilieka ir Ankara. Turkijos valdžia nėra patenkinta tuo, kad JAV remia Sirijoje kovojančius kurdų savisaugos būrius (YPG), kurie yra susiję su Turkijoje uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK).
Oficialiai ir Turkija, ir JAV, ir ES laiko PKK teroristine grupuote, kuri yra pražudžiusi šimtus turkų civilių, tačiau amerikiečiai YPG laiko efektyviausiais kovotojais su IS.
Prezidentas kaitina rėmėjus
Kas dabar? Bent jau ekspertas N.Heras teigia, kad Ankara supranta, jog Vašingtonui reikia turkų pagalbos kovoje su IS. Tačiau Turkija esą gali perspėti amerikiečius sumažinti paramą, jei F.Gulenas nebus perduotas Ankarai: „Erdoganas panaudos Guleną kaip žetoną“.
Aišku, bet koks spaudimas Vašingtonui turi ribas. J.Kerry pirmadienį Briuselyje jau pareiškė, kad Turkija turės pateikti aiškius ir įtikinamus F.Guleno kaltės įrodymus – o tai padaryti Ankarai bus sunku.
Ne veltui kalbama, kad JAV gyvenantį dvasininką, kuris, beje, bet kokią savo kaltę griežtai neigia, gali būti bandoma paversti atpirkimo ožiu.
Bet jei net ginčai dėl F.Guleno aprims, Vašingtonas greičiausiai turės iš toli stebėti, kaip R.T.Erdoganas šaltai ignoruoja visus prašymus laikytis nuosaikumo ir imasi toliau tvirtinti valdžią.
„Tie, kurie šventė pučo žlugimą, neįvertino fakto, kad bandymą surengti perversmą nulėmė būtent valdančiųjų didėjantis autoritarizmas ir nekompetencija.
Erdoganas jau naudojasi perversmu kaitindamas savo rėmėjus ir bet kokią kritiką savo valdžią paversdamas sąmokslu prieš visą Turkiją“, – teigė Turkijoje šiuo metu dirbantis JAV Princetono universiteto doktorantas Davidas Weilas.
Turkiškas Reichstago gaisras
„Jis (R.T.Erdoganas, – red.) turėjo auksinę progą stoti į demokratijos idealų pusę, – pridūrė britas analitikas Jonathanas Eyalas. – Tačiau jis pasirinko keršto ir sąskaitų suvedimo kelią. Dabar Vakarų šalių lyderiams palaikyti Turkijos valdžią bus daug sunkiau“.
Be to, kai kurie Vakarų analitikai jau prognozuoja, kad žlugęs perversmas taps R.T.Erdogano „Reichstago gaisru“. Omenyje turimas 1933 metų incidentas Berlyne, kai po gaisro Vokietijos parlamente Adolfas Hitleris sustabdė demokratijos plėtrą ir pradėjo tvirtinti diktatūrą šalyje.
„Nėra jokios abejonės, kad matome naują populistinio autoritarinio režimo konsolidavimo bangą. Jau ir taip veržiama kilpa žiniasklaidai, akademikams, ribojamos pagrindinės teisės. O dabar dar perversmas“, – tvirtino Stambulo Sabanči universiteto profesorė Ayşe Kadıoğlu.
Ironiška, kad rugpjūtį R.T.Erdoganas turėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iš jo tikrai galima pasimokyti, kaip sutriuškinti piliečių laisves.
Iki šiol tiksliai nežinoma, ar naciai patys sukėlė gaisrą Reichstage, dėl kurio apkaltino olandą anarchistą. Taip pat, regis, gali būti ir su žlugusiu perversmu Turkijoje.
Bet jei šalies valdžia pasinaudos incidentu ir pakeis Konstituciją taip, kad R.T.Erdoganas taptų kone visagaliu valdovu, tai, kas organizavo pučą, jau nebus taip svarbu.
