Praėjus ketveriems metams po plataus masto Rusijos invazijos ir Kyjivui siekiant narystės Europos Sąjungoje 2027 m., ši ankstyvojo etapo idėja iš esmės pakeistų bloko naujų šalių įtraukimo į ES būdą. Pagal planą Ukrainai būtų suteikta vieta prie ES stalo prieš vykdant reformas, reikalingas visateisės narystės privilegijoms gauti.
Europos pareigūnai ir Ukrainos vyriausybė teigia, kad Kyjivo narystės prašymas yra skubus.
Tikėtina, kad Rusija bandys „sustabdyti mūsų judėjimą į ES“, penktadienį Kyjive teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, paklaustas apie 2027 m. stojimo datos įforminimo svarbą.
„Štai kodėl mes sakome įvardyti datą. Kodėl konkreti data? Todėl, kad šią datą pasirašys Ukraina, Europa, JAV ir Rusija“, – pažymėjo jis.
Remdamasis pokalbiais su penkiais skirtingoms šalims atstovaujančiais diplomatais, trimis ES ir dviem Ukrainos pareigūnais, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti jiems žinomas konfidencialias derybas, „Politico“ išskyrė 5 žingsnius tam pasiekti.
1 žingsnis: Paruošti Ukrainą
Europos Sąjunga suteikia prioritetą Ukrainos narystės paraiškai. Tai reiškia, kad Kyjivui būtų teikiamos neoficialios rekomendacijos, kaip derėtis dėl klasterių – teisinių žingsnių narystės kelyje.
Blokas jau pateikė Ukrainai išsamią informaciją apie tris iš šešių derybų klasterių. Kovo mėn. Kipre įvyksiančiame neoficialiame Europos reikalų ministrų susitikime ES nori pateikti atvykusiai Ukrainos delegacijai išsamią informaciją apie daugiau derybų grupių, kad būtų galima pradėti darbą ir dėl jų.
„Nepaisant sudėtingiausių aplinkybių, vykstant nuolatinei Rusijos agresijai, Ukraina spartina savo pastangas vykdyti reformas“, – žurnalistams teigė Kipro, kuris pirmininkauja ES Tarybai, Europos ministro pavaduotoja Marilena Raouna.
Tačiau, kaip pažymėjo vienas Europos pareigūnas, „nebus jokių trumpų kelių“ reformų srityje. Šią mintį pakartojo du aukšto rango diplomatai iš šalių, kurios tvirtai remia Ukrainą, ir visi ES pareigūnai, su kuriais kalbėjosi „Politico“.
„Narystė ES duoda naudos tik tuo atveju, jei per plėtros procesą pereinate pertvarką – tai yra tikroji narystės ES supergalia, – pabrėžė vienas iš šaltinių. – Europos Komisija turi suderinti šiuos du dalykus: poreikį greitai judėti į priekį, bet taip pat vykdyti reformas Ukrainoje.“
Savo ruožtu Kyjivas tikina, kad yra pasirengęs atlikti reikiamą darbą.
„Iki 2027 m. būsime techniškai pasirengę“, – aiškino V.Zelenskis.
2 žingsnis: Sukurti prisijungimą palengvinančią sistemą
Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime ES šalių vyriausybės klausė Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen apie pastangas išeiti iš aklavietės sprendžiant naujų valstybių priėmimo į bloką klausimą.
Pasak jų, ji išdėstė įvairias galimybes ir modelius, kuriuos Europos Sąjunga svarsto.
Tarp jų buvo ir „atvirkštinės plėtros“ idėja.
„Tai būtų savotiškas proceso perkalibravimas – jūs įstojate, o paskui jums palaipsniui suteikiamos teisės ir pareigos, – atskleidė vienas su diskusijos turiniu susipažinęs ES pareigūnas. – Taigi, būtų iš naujo permąstytas stojimo procesas, atsižvelgiant į labai skirtingą dabartinę situaciją, palyginti su ta, kuri susiklostė, kai Komisija nustatė stojimo kriterijus.“
Siekiama ne sumažinti kartelę, bet sukurti politiškai galingą signalą šalims, kurių stojimas stringa dėl karo ar pasipriešinimo iš tokių sostinių kaip Budapeštas – ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, Albanijai bei kitoms.
„Svarbu pasiųsti politinę žinią“, – pabrėžė „Politico“ pašnekovas diplomatiniuose sluoksniuose.
Nors V.Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad Ukraina nesutiks su antrosios pakopos ES statusu, ji gali būti atvira kažkam, kas kodifikuotų šalies kelią į ES prieš jai tampant visateise bloko nare, pažymėjo kitas su Kyjivo pozicija susipažinęs pareigūnas.
Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama praėjusį mėnesį sakė „Politico“, kad kūrybiškas požiūris į narystę ES yra „gera idėja“ ir kad jo šalis netgi sutiktų laikinai neturėti savo komisaro.
Ši idėja ES turi priešininkų.
„Iš principo negalima diskutuoti apie dvi valstybių narių kategorijas“, – atkreipė dėmesį vienas ES pareigūnas.
„Tai būtų nesąžininga ne tik Ukrainos, bet ir Europos Sąjungos atžvilgiu. Žinia turėtų būti tokia: paspartinti reformas“, – pridūrė jis.
Pasak aukšto rango diplomato, Vokietija ypač nepritaria idėjai kurti kelių lygių ES narystę ir baiminasi, kad šalims, kurios įstos į bloką dar nepasirengusios, bus pažadėta tai, ko Briuselis negalės įvykdyti.
3 žingsnis: išlaukti Orbano pasitraukimo
Ukrainos narystės perspektyvų iššūkis – pasiekti, kad visos 27 valstybės narės pritartų, nes bet kokiam sprendimui plėsti bloką reikia vieningos paramos. Viktoras Orbanas, artimiausias Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino sąjungininkas ES, tvirtai tam priešinasi.
Tačiau Komisija ir ES sostinės laukia balandžio mėn. vyksiančių Vengrijos rinkimų ir ieško būdų, kaip apeiti V.Orbano veto teisę.
Šiuo metu tikrovė tokia, kad V.Orbano laukia įtempta kova ir jis atsilieka pagal apklausų rezultatus.
Savo priešiškoje kampanijoje jis pasitelkė Ukrainos narystės temą. Savaitgalį jis pareiškė, kad „Ukraina yra mūsų priešas“ dėl jos siekio uždrausti Rusijos energijos importą ir kad ji „niekada“ neturėtų įstoti į Europos Sąjungą.
Nė vienas iš pašnekovų neišreiškė nuomonės, kad V.Orbano pozicija dėl Ukrainos galėtų pasikeisti iki rinkimų.
Vienas Vengrijos diplomatas pabrėžė, kad Vengrijos premjero antipatija Kyjivui „yra gili“.
„Tai asmeninis Orbano ir Zelenskio reikalas. Tai daugiau nei strateginis ar taktinis žaidimas“, – pažymėjo jis.
Keletas europiečių pareigūnų teigė tikintys, kad jei V.Orbanas pralaimės rinkimus, jo varžovas Peteris Magyaras, opozicinės partijos „Tisza“ konservatyvusis lyderis, galėtų pakeisti poziciją dėl Ukrainos, nes pernai jis pažadėjo pateikti šį klausimą referendumui.
Tačiau jei V.Orbanas bus perrinktas, teks žengti ketvirtą žingsnį, rašo „Politico“.
4 žingsnis: sužaisti Trumpo korta
Nors V.Orbano nepritarimas Ukrainos prisijungimui prie ES atrodo tvirtas, yra vienas žmogus, kuris, Europos lyderių nuomone, turi tiek įtakos, kad pakeistų jo nuomonę: Donaldas Trumpas.
JAV prezidentas, glaudžiai susijęs su V.Orbanu ir jį parėmęs prieš Vengrijos rinkimus, neslėpė norintis būti tas, kuris privers Ukrainą ir Rusiją sudaryti taikos susitarimą.
Kadangi Ukrainos įstojimas į ES iki 2027 m. įrašytas į 20 punktų pasiūlymo nutraukti karą projektą, yra vilties, kad D.Trumpas gali paskambinti Budapeštui ir susitarti dėl sutarties sudarymo.
Pagal taikos pasiūlymą JAV „prisiima įsipareigojimą, kad ji yra garantas, jog niekas neblokuos“ susitarimo elementų, sakė V.Zelenskis.
„Kalbame apie tai, ar Jungtinės Amerikos Valstijos politiškai bendradarbiaus su kai kuriais Europos subjektais, kad jie neblokuotų“, – pastebėjo jis.
D.Trumpo administracija jau anksčiau spaudė V.Orbaną per derybas dėl Europos Sąjungos sankcijų paketų Maskvai, priminė vienas ES diplomatas.
5 žingsnis: jei nepavyks, atimti iš Vengrijos balsavimo teisę
Jei visi prieš tai įvardinti žingsniai neduotų rezultatų, Europa turi sužaisti dar viena korta: vėl įštraukti ES sutarties 7 straipsnį.
7 straipsnis, taikomas, kai manoma, kad šalis gali pažeisti pagrindines bloko vertybes, yra rimčiausia politinė sankcija, kurią Europos Sąjunga gali taikyti, nes pagal jį sustabdomos narės teisės, įskaitant teises spręsti, ar naujos šalys gali tapti bloko narėmis.
ES kol kas neketina to daryti, nes mano, kad tai būtų V.Orbanui naudinga prieš balandžio mėn. vyksiančius rinkimus. Tačiau sostinėse vertinama parama šios priemonės taikymui, jei V.Orbanas bus perrinktas ir toliau trukdys ES sprendimų priėmimui.
Vienas iš diplomatų „Politico“ sakė, kad toks žingsnis yra „visiškai įmanomas“.
„Bloomberg“ primena, kad 20 punktų taikos plano projekte, kurį Ukraina daugiausia rengė kartu su Jungtinėmis Valstijomis, numatyta, jog šalis prie Europos Sąjungos turėtų prisijungti 2027 metais.
Be to, pagal šį planą Kyjivas pereinamuoju laikotarpiu turėtų gauti dalį ES valstybės narės privilegijų.
-
Karas Ukrainoje. Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita: Trumpas nusigręžia nuo Europos, o Rusija ruošiasi naujam karui
-
EK vadovė palaiko iniciatyvą „Pagaminta Europoje“ strateginiuose sektoriuose
-
Emmanuelis Macronas ragina Europą didinti investicijas į strateginius sektorius
-
„Reuters“: pokyčiai NATO struktūroje – JAV perkelia atsakomybę ant Europos pečių
-
Ukraina priversta pardavinėti savo ginklus: „Reuters“ atskleidė detales
Anksčiau Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pareiškė, kad šalis palaiko Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą idėją.
Vis dėlto ministras pabrėžė, jkad pirmumo teisę turi Balkanų šalys. Pasak A.Tajani, Balkanų regionas šiuo metu yra Europos Sąjungos prioritetas. Ministras taip pat patvirtino, kad Bendrija padės Ukrainai, kuri privalės nueiti tam tikrą kelią stojimo link.
