Ši strategija – pataikauti ir girti D.Trumpą, kol šis galiausiai pats prieis prie tokios pačios išvados ir supras, kad turės griežčiau spausti Kremlių.
Europos pusė mano, kad tai abipusiai naudingas požiūris. Jie būtų patenkinti, jei pasirodytų klydę ir JAV prezidentui pavyktų išsiderėti karo Ukrainoje pabaigą su reikšmingomis saugumo garantijomis, tačiau pagrindinis planas išlieka V.Putino blefo demaskavimas ir griežtesnių sankcijų siekis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prieš savo kelionę į Vašingtoną pareiškė: „Ar manau, kad prezidentas Putinas nori taikos? Atsakymas – ne. Ar manau, kad prezidentas Trumpas nori taikos? Taip. Tačiau Putinas nori, kad Ukraina kapituliuotų. Tą jis ir pasiūlė.“
„Politico“ primena, kad V.Putinas, vietoje to, kad siūlytų kokias nors nuolaidas taikos susitarimui, reikalauja daugiau teritorijos iš Kyjivo. Jis taip pat kategoriškai atsisako NATO pajėgų buvimo, siekiant užtikrinti šalies saugumą po karo – tai yra esminė sąlyga Kyjivui.
Diplomatai, dalyvavę neformaliose ES konsultacijose, taip pat dalijosi šiuo skepticizmu.
„Aišku, kad jei susidursime su situacija, kurioje Putinas įrodys, jog nenori užbaigti karo, tai privers Trumpą imtis veiksmų ir sustiprins argumentus dėl sankcijų“, – pažymėjo vienas jų.
Nepaisant abejonių, Vakarų partneriai sutinka paremti JAV iniciatyvą, nes, kaip paaiškino kitas diplomatas: „Tai bus aiškus Rusijos ketinimų testas. O kuriamos saugumo garantijos padės Ukrainai derėtis iš stipresnės pozicijos.“
Net pats D.Trumpas, po susitikimų su V.Putinu ir V.Zelenskiu, pripažino, kad „sužinosime apie prezidento Putino ketinimus per artimiausias kelias savaites… Galbūt jis nenori sudaryti susitarimo.“
Europiečiai jau ruošiasi galimai diplomatijos nesėkmei. Naujas sankcijų paketas galėtų tapti pagrindine spaudimo priemone, jei Maskva vėl bandytų vilkinti derybas.
