Anot leidinio šaltinių, derybose dalyvaus pagrindiniai Prancūzijos ir Vokietijos saugumo patarėjai, nes Ukrainos sąjungininkai siekia perrašyti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymą, baimindamiesi, kad jis gali būti palankus Rusijai.
Žinias, kad europiečiai gaus vietas prie derybų stalo, Kyjive, Briuselyje ir kitose sostinėse bus sutiktas su palengvėjimu — anksčiau Ukrainos sąjungininkai reiškė susirūpinimą dėl to, jog buvo palikti už D.Trumpo naujausios iniciatyvos ribų.
Pasak „Politico“, derybos vyks nacionalinių saugumo patarėjų lygiu. Europos Sąjungą turėtų atstovauti Ursulos von der Leyen kabineto vadovas Bjoernas Seibertas.
Tarp pagrindinių klausimų, kuriuos europiečiai ketina kelti, yra idėjos perduoti dalį Donbaso teritorijų Rusijai atmetimas. Vietoj to jie siūlo sutelkti dėmesį į fronto linijos „įšaldymo“ idėją kaip laikiną priemonę, skirtą pradėti visavertį derybų procesą, o ne kaip galutinį sprendimą.
Ukraina ir jos Europos partneriai kategoriškai nepriima scenarijaus, pagal kurį Kyjivas turi atsisakyti teritorijų dėl spaudimo. NATO ir ES baiminasi, kad toks požiūris tik paskatintų Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną tolesnei agresijai.
Savo ruožtu Europos lyderiai siekia užtikrinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad jie liks jo pusėje, net jei Vašingtonas pasirinks kitą kelią. Jų bendrame pareiškime taip pat išreikštas nepasitenkinimas kai kuriais Amerikos plano punktais, kurie turi įtakos ES ir NATO interesams.
Kalbėdamasis su žiniasklaida Pietų Afrikoje, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas perspėjo apie galimas rizikas visai Europai. Pasak jo, karo baigtis tiesiogiai nulems žemyno saugumą. Jei Ukraina būtų nugalėta ar net žlugtų, pasekmes pajustų visos Europos valstybės. Taip jis paaiškino Berlyno pasirengimą toliau teikti aktyvią paramą.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos daro rimtą spaudimą Kyjivui, reikalaudamos sutikti su planu iki Padėkos dienos (lapkričio 27 d.). Europa baiminasi, kad jei D.Trumpas atsisakytų, jis galėtų apriboti Ukrainos prieigą prie JAV žvalgybos informacijos — kritiškai svarbaus jos gynybos elemento.
Vašingtono spaudimas taip pat prisideda prie Kyjivo vidinių sunkumų, kuomet V.Zelenskis bando suvaldyti korupcijos skandalą, kuris palietė jo vyriausybę. JAV pareigūnai mano, kad ši pažeidžiamumo situacija gali paskatinti jį priimti siūlomas sąlygas.
Rusija, savo ruožtu, aiškiai parodė remianti amerikietišką taikos plano versiją. Joje įtraukti keli Kremliaus reikalavimai, įskaitant Ukrainos atsisakymą stoti į NATO ir reikšmingą jos karinio potencialo sumažinimą.
