Pirmadienį vykusiame Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų susitikime Tokijas atmetė Briuselio prašymą palaikyti jo planą paremti Ukrainą panaudojant įšaldytą Rusijos valstybės turtą.
EK vadovė praėjusią savaitę pristatė planą, pagal kurį per dvejus metus Ukrainai būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas. Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
Iš esmės 90 mlrd. eurų nebūtų konfiskuoti iš Rusijos, nes Kyjivas įsipareigotų lėšas grąžinti, kai Maskva sumokės reparacijas už didžiulę karo metu padarytą žalą. Jei Maskva atsisakytų mokėti reparacijas, lėšos liktų įšaldytos.
Du ES diplomatai, susipažinę su diskusijomis, „Politico“ sakė, kad Japonija aiškiai pareiškė, jog negali panaudoti savo teritorijoje laikomų maždaug 30 mlrd. dolerių (25,8 mlrd. eurų) įšaldyto Rusijos turto, kad suteiktų Ukrainai paskolą.
ES diplomatas taip pat sakė, kad Japonijos finansų ministrė Satsuki Katayama (Sacuki Katajama) dėl teisinių problemų atmetė galimybę panaudoti Rusijos turtą.
Tačiau keli pareigūnai teigė, kad Japonijos pozicija yra susijusi su JAV nepritarimu Rusijos turto naudojimui Ukrainai.
