Kyjivo sąjungininkės Europoje net negalėtų dislokuoti daugianacionalinių pajėgų be Jungtinių Valstijų logistinės paramos. Vis dėlto, kaip rašo portalas „Politico“, vis daugiau ženklų rodo, kad tikroji sprendimų galia šiuo klausimu vis dar priklauso Rusijai.
Portalas pabrėžia, kad, atsižvelgdamas į Budapešto memorandumo žlugimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dabartinėse derybose turi įvertinti kelis esminius aspektus.
Pirmiausia nurodoma, jog Ukrainos vadovas yra pasirengęs atsisakyti šalies siekio tapti NATO nare mainais į patikimas saugumo garantijas.
Tikimasi, kad tokios garantijos apimtų ir JAV sparnuotųjų raketų „Tomahawk“, kurių veikimo nuotolis siekia apie 1 000 kilometrų, tiekimą. Tai leistų Ukrainai smogti Rusijos politiniams ir kariniams centrams ir galėtų atgrasyti Kremlių nuo karo veiksmų atnaujinimo.
V.Zelenskis taip pat tikisi, kad, priešingai nei Budapešto memorandumas, kuris buvo vykdomosios valdžios lygmeniu sudarytas susitarimas, bet neturėjo teisinio privalomumo, naujosios garantijos būtų teisiškai įpareigojančios. Tam reikėtų jų ratifikavimo JAV Atstovų Rūmuose ir Senate bei galutinio prezidento patvirtinimo.
Tokia procedūra Ukrainos saugumo garantijas prilygintų kitiems JAV dvišaliams saugumo susitarimams su tokiomis šalimis kaip Japonija ar Pietų Korėja.
„Jei būtų pasiekta formali ratifikacija, Zelenskis tikėtųsi, kad tai suteiktų Ukrainai galimybę ateityje daryti įtaką Kongresui ir užtikrinti tvirtą bei vieningą paramą“, – pažymi „Politico“.
Abejotini aspektai
Vis dėlto portalas pabrėžia, kad net ir tokiu atveju išlieka rimtų rizikų. Pavyzdžiui, šią vasarą lėktuve pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Hagoje Donaldas Trumpas pareiškė, jog „egzistuoja daugybė 5-ojo straipsnio interpretacijų“ – ir tai atitinka realybę.
NATO 5-asis straipsnis buvo sąmoningai suformuluotas taip, kad Jungtinės Valstijos nebūtų automatiškai įtrauktos į dar vieną didelį karą Europos žemyne.
„Todėl kyla klausimas, ar JAV iš tiesų pasiūlytų garantijas, kurios jas įpareigotų tiesiogiai įsikišti Ukrainoje, ypač turint omenyje, kad nuo 2022 metų Vašingtonas nuosekliai blokavo Ukrainos kelią į NATO ir prioritetą teikė tiesioginio įsitraukimo į karą vengimui“, – rašo leidinys.
Be to, pabrėžiama, jog JAV ir Rusijos dvišaliai kontaktai vyksta lygiagrečiai su Europos ir Ukrainos derybomis, todėl Vladimiro Putino pozicija išlieka itin svarbi, nepaisant to, ar tai kam nors patinka.
Maskva siekia kur kas platesnio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis dėl visos Europos saugumo architektūros – tai Rusija aiškiai parodė dar pristatydama savo pirminį 28 punktų „taikos planą“. Kadangi V.Putinas kol kas neatsisako savo maksimalistinių reikalavimų, lieka neaišku, kam Rusija apskritai būtų pasirengusi pritarti.
„Galiausiai, kad ir kokiomis tvirtomis V.Zelenskis laikytų Amerikos saugumo garantijas, jų reali galia vis tiek gali priklausyti nuo to, kaip jas interpretuos Putinas“, – apibendrina „Politico“.
