Įsiveržimas į NATO oro erdvę surengtas po virtinės smūgių Ukrainoje. Per atakas žuvo dešimtys civilių, apgadinti ES ir Jungtinės Karalystės delegacijų pastatai, o Kyjivo centre pirmą kartą pataikyta ir į vyriausybės rūmus.
Užuot ieškojęs taikos, kaip reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, V.Putinas savo politinį išlikimą sieja su nuolat rusenančiu konfliktu su JAV ir jos sąjungininkais, pastebi leidinys.
„Putinas yra karo prezidentas. Jo visiškai nedomina šio karo užbaigimas“– teigė vyresnysis analitikas Londone įsikūrusiame „New Eurasian Strategies Center“ Nikolajus Petrovas.
Prisistatęs kaip karo meto lyderis, grįžti į taikos laikų prezidento vaidmenį jam reikštų pažeminimą. „Kad ir kokios būtų aplinkybės, jis negali atsisakyti šio vaidmens,“ – pridūrė N.Petrovas.
Rusijos prezidentas, ko gero, turi daugiau priežasčių optimizmui nei karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Kremlius tikėjosi užimti šalį per kelias dienas. Ukrainos pajėgoms stokojant ginklų ir žmonių, Rusija vis giliau smelkiasi į šalies teritoriją.
Tačiau Maskvos pažanga yra lėta ir brangiai kainuoja. Skaičiuojama, kad Kremliaus pajėgų netektys jau siekia apie milijoną žmonių, o karas smarkiai alina Rusijos ekonomiką, stumiančią šalį recesijos link.
Ir vis dėlto politiškai karo nutraukimas V.Putino režimui kelia riziką, pastebi „Politico“.
Ko Putinas baiminasi labiausiai?
Kremlius griežtai kontroliuoja žiniasklaidą ir internetą, tad taikos susitarimą daugumai rusų galėtų pateikti kaip pergalę. Tačiau V.Putinas labiausiai baiminasi ne to.
Pasak analitiko N.Petrovo, pagrindine grėsme jam tapo maža, bet garsiai kalbanti nacionalistų grupė, kuriai jis pažadėjo didžiąją pergalę – ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš vadinamuosius „kolektyvinius Vakarus“.
„Karinga karinės ir politinės vadovybės dalis nori sunaikinti NATO, parodyti, kad ši organizacija bevertė,“ – leidiniui teigė buvęs diplomatas, dabar „Carnegie Russia Eurasia Center“ ekspertas Aleksandras Baunovas.
Nuo V.Putino ir D.Trumpo susitikimo Aliaskoje, kur JAV prezidentas kalbėjo apie paliaubas, Maskva dar labiau suintensyvino hibridinį karą prieš Europą, sako analitikai.
Prieš paskutinį incidentą Rusijos dronai jau ne kartą buvo įskridę į Lenkijos oro erdvę iš Baltarusijos pusės. Rugpjūtį vienas sudužo už 100 kilometrų nuo Varšuvos.
Leidinio „WELT“ duomenimis, penki dronai, įskridę į Lenkiją, skrido tiesiai NATO bazės link, tačiau juos perėmė Nyderlandų naikintuvai.
Įspėjimas Vakarams?
Dvi dienos prieš dronams įskriejant į Lenkiją Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Helsinkį ruošiant išpuolį ir pagrasino, kad toks smūgis „gali baigtis galutiniu Suomijos valstybingumo žlugimu“.
Analitikų teigimu, ši retorika primena Kremliaus kalbą prieš 2022 m. invaziją į Ukrainą.
Maskva taip pat perkelia svarbias pramonės šakas į rytus, toliau nuo NATO sienų, o kartu su Baltarusija surengė dideles pratybas prie Lenkijos pasienio.
„Kad ir ką Putinas pasiektų Ukrainoje, konfrontacija su Vakarais nesibaigs. Ji tęsis įvairiomis formomis, ir karinėmis taip pat“, – teigė N.Petrovas.
Pasak „Re:Russia“ įkūrėjo Kirilo Rogovo, įsiveržimu į Lenkiją V.Putinas siunčia perspėjimą JAV ir Europos lyderiams, svarstantiems saugumo garantijas Kyjivui po galimo taikos susitarimo:
„Jis parodė, kad gali smogti NATO šalims jau šiandien, o jų gynybos sistemos tam nepasirengusios“, – teigė jis.
Trumpo dvejonės
JAV prezidento Donaldo Trumpo dvejonės dėl įsipareigojimo NATO ir delsimas įvesti sankcijas Maskvai suteikia V.Putinui pasitikėjimo, kad jis gali veikti nebaudžiamai, pastebi „Politico“.
Pasak A.Baunovo, V.Putinas tai suvokia, kaip „dabar arba niekada“.
Įsiveržimai, tokie kaip Lenkijoje, skirti tikrinti NATO ryžtą ir menkinti pasitikėjimą kolektyvine gynyba. Tikslas – parodyti Aljansą kaip „bedantį tigrą“.
Kol kas Vašingtono reakcija tik stiprina šias baimes. Ketvirtadienį D.Trumpas pakartojo Maskvos teiginius, žurnalistams sakydamas, jog „tai galėjo būti klaida“.
Kremlius atmetė kaltinimus, kad dronai buvo tyčinė provokacija.
