Spalio 1 d. Kopenhagoje vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa bandė įtikinti valstybių vadovus rasti būdą, kaip apeiti Vengrijos veto dėl Ukrainos ir kitų šalių, kurių narystės procedūra vėluoja.
Pasak „Politico“, A.Costa pasiūlė pakeisti ES taisykles, kad oficialias derybas dėl narystės būtų galima pradėti balsuojant kvalifikuota balsų dauguma, o ne pagal dabartinį vienbalsiškumo reikalavimą.
Šis pasiūlymas sukėlė diskusijų. Nors V.Orbanas yra arčiausiai Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino esantis ES lyderis, pasisakantis prieš Ukrainą, kitos valstybės jį labiau remia siekdamos apsaugoti savo veto teisę, teigė portalas.
Šiam planui nepritaria Prancūzija, Nyderlandai ir Graikija, nes taisyklių pakeitimas gali apriboti jų galimybes blokuoti nepageidaujamas narystės paraiškas. Kartu tokia padėtis suteikia V.Orbanui naujų svertų: Graikijai svarbu išlaikyti derybų dėl Turkijos, Bulgarijai – dėl Šiaurės Makedonijos, o Kroatijai – dėl Serbijos kontrolę.
Jei A.Costos planas bus įgyvendintas, tai atvers kelią ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, nes šių dviejų šalių kandidatūros yra susijusios. Norint pakeisti taisykles, reikėtų, kad tam pritartų visos 27 valstybės narės, įskaitant Vengriją, o tai „Politico“ kalbintiems diplomatams atrodo visiškai nerealu.
Europos lyderiai stengiasi paspartinti Ukrainos ir Moldovos stojimo į ES procesą, remdami jų paraiškas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukraina priklauso ES ir gali tapti visateise nare iki 2030 m., jei tęs teismines ir ekonomines reformas.
Nepaisant reformų ir daugybės derybų su Briuseliu, oficialios derybos dar neprasidėjo, nes Vengrija jas blokavo. Panašioje situacijoje atsidūrė ir Moldova, nes jos kandidatūra yra susijusi su Ukraina ir negali judėti į priekį, kol blokuojama Ukrainos kandidatūra.
Europos Komisija parėmė A.Costos iniciatyvą tarpiniuose etapuose įvesti kvalifikuotą balsavimą, kad būtų galima judėti į priekį net ir nedideliam skaičiui šalių prieštaraujant, nors galutiniam stojimo patvirtinimui vis dar reikia vienbalsio pritarimo.
Tačiau toks bandymas susiduria su lyderių, kurie veto teisę laiko nacionalinio suvereniteto elementu, pasipriešinimu. Pavyzdžiui, Graikija ilgą laiką blokavo Turkijos stojimą į ES dėl saugumo klausimų.
Prancūzija istoriškai priešinosi Turkijos narystei, o E.Macronas dar 2018 m. pareiškė, kad Ankaros galimybės prisijungti prie ES yra minimalios. Panaši situacija yra ir su Bulgarija, kuri nori turėti galimybę blokuoti Šiaurės Makedonijos stojimą, ir Kroatija, kuri visada priešinosi Serbijos stojimui.
Praktiškai Vengrija blokuoja Ukrainą, ir nors kitos šalys viešai smerkia šiuos veiksmus, tačiau jos naudojasi šia situacija kaip patogiu pretekstu ginti savo interesus, priduria „Politico“.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad tik viena šalis – Vengrija – blokuoja sprendimą dėl Ukrainos narystės bloke. Agentūra „Bloomberg“ rašė, kad ES svarsto būdus, kaip neleisti Budapeštui blokuoti derybų dėl Ukrainos narystės pradžios.
