Nurodoma, kad Rusija aktyviai stiprina skydą virš savo oro erdvės. Todėl šis žingsnis gali sukelti abejonių dėl dviejų Europos branduolinių galybių gebėjimo per ateinančius dešimt metų imtis atsakomųjų veiksmų prieš Maskvą.
Priešingai nei Juntinės Valstijos, kurios turi įvairesnį branduolinį arsenalą, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija daugiausia pasikliauja nedideliu skaičiumi jūroje dislokuotų kovinių galvučių, priminė „Politico“.
Tuo tarpu tokios priešraketinės gynybos sistemos, kokias kuria Rusija, tampa vis veiksmingesnės.
Anot straipsnio, 2024 m. Izraelis ir Jungtinės Valstijos perėmė apie 90 proc. taikinių per dvi didžiules Irano raketų atakas, kurių kiekvienoje buvo apie 200 balistinių raketų.
Ataskaitoje pažymima, kad, jei Maskvą sauganti oro gynybos sistema pasieks tokius perėmimo rodiklius, kuklus britų ar prancūzų smūgis gali nepasiekti numatyto tikslo.
Tyrimo autorius Sidharthas Kaushalis įspėjo, kad galimybė smogti Maskvai „yra nepriklausomos Europos branduolinio atgrasymo priemonės patikimumo pagrindas“. Jo teigimu, tai taps vis didesniu iššūkiu, nes Jungtinių Amerikos Valstijų užtikrinamas „išplėstinis atgrasymas“ šiuo metu susiduria su Kinijos spaudimu.
Europa diskutuoja apie autonomiją
Pastaraisiais metais Europos branduolinis arsenalas buvo atidžiai stebimas.
Kelios šalys pasisakė už derybas dėl savo atgrasymo priemonių, kurios papildytų JAV ginkluotę, sukūrimo. Nors NATO vis dar laikoma branduolinio atgrasymo kertiniu akmeniu, tokios šalys kaip Prancūzija, Vokietija ir Švedija rodo vis didesnį norą diskutuoti dėl Europos vaidmens, nerimaudamos, ar Jungtinės Valstijos ateitų į pagalbą atremti Rusijos puolimą.
Jungtinė Karalystė kol kas šiuo klausimu buvo atsargi, tačiau premjeras Keiras Starmeris savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje paminėjo „glaudesnį branduolinį bendradarbiavimą su Prancūzija“.
Prancūzijos atgrasymo pajėgos visada buvo atskirtos nuo JAV ir NATO pajėgų, o britų pajėgos nepriklauso nuo Vašingtono, tačiau remiasi JAV technologijomis.
Naujo Europos branduolinio tinklo sukūrimo perspektyva tapo dar aktualesnė pasibaigus JAV ir Rusijos START III sutarties galiojimui. Tuo tarpu Rusija ir Kinija plečia savo strateginius arsenalus, o Kremlius ne kartą grasino panaudoti branduolinius ginklus prieš Ukrainą.


