„Politico“: Putinas rado ypač pigų būdą, kaip masiškai įvaryti baimės Vakarams

I.Iljinas po Rusijos invazijos prieš Ukrainą daugiausia jūroje medžioja diversantus.

Vyras pažymėjo, kad vis dažniau ieško tanklaivių, ketinančių įvykdyti sabotažą. Už jo nugaros – nedidelės pajėgos. Jas sudaro dešimtys radarų ir kamerų, daugybė patrulinių laivų, lėktuvų ir sraigtasparnių flotilė – visi jie dislokuoti, kad išžvalgytų tokį didelį vandens ruožą kaip Belgija.

Jie ieško įtartinų veiksmų, galinčių pakenkti povandeniniams kabeliams, kuriais europiečius pasiekia interneto ryšys ir elektra.

„Mes vis geriau suvokiame šią riziką ir šiuo metu bandome rasti būdų, kaip tinkamai reaguoti“, – kalbėjo I.Iljinas.

Tanklaivis „Eagle S“ / Vesa Moilanen/LEHTIKUVA/SIPA / Vesa Moilanen/LEHTIKUVA/SIPA

Pasak „Politico“ ne taip ir sunku įsivaizduoti ypač audringą tolesnių įvykių scenarijų.

„Airija dėl trijų kabelių nutraukimo gali netekti dešimtadalio elektros energijos. Norvegija povandeniniais vamzdynais tiekia Europos Sąjungai trečdalį bloko dujų. Jei būtų siekiama bet kurio iš šių tikslų, kiltų chaosas – energijos trūkumas, sparčiai augančios kainos, priverstinis pasirinkimas, kas neteks elektros energijos“, – rašoma straipsnyje.

Žurnalistų kalbintas Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas mano, kad „esame liudininkai [naujos] realybės“.

„Turime vis daugiau incidentų Baltijos jūroje, kurie gali turėti įtakos rinkoms, vartotojams, taip pat ir mūsų įmonėms“, – paaiškino jis.

Diplomatas: rusai įgavo drąsos. Reiškia turime imtis rimtų veiksmų.

Nors kol kas valdžios institucijoms nepavyko įrodyti, kad už kurio nors iš šių incidentų stovi Maskva, tačiau, anot Ž.Vaičiūno, „tokia sabotažinė veikla dabartinėmis aplinkybėmis gali būti vertinama kaip naudinga Rusijai... tai vienintelė interpretacija“.

Tokie veiksmai, net ir padarydami minimalią žalą, kursto Vakarų nesaugumo jausmą Rusijos grėsmės akivaizdoje. „Politico“ teigia, kad iš esmės Europos vandenys tapo „nauju frontu šiltėjančiame Šaltajame kare su Rusija“.

„Jie įgavo drąsos, – sakė vienas ES diplomatas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti. – Taigi tai reiškia, kad turime imtis rimtų veiksmų.“

Ypač pigi operacija

Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad tokių diversijų išlaidos yra nepaprastai mažos.

Ekrano nuotr. iš yle.fi/Nutrūko svarbi elektros jungtis tarp Estijos ir Suomijos, neatmetamas vandalizmas

„Galimas daiktas, tai apima tik kapitono papirkimą, jog jis nuleistų inkarą, – įvertino Kopenhagos universiteto tarptautinių santykių profesorius ir jūrų saugumo ekspertas Christianas Buegeris. – Tai labai pigu, jei galvojate apie karinio pobūdžio saugumo operacijas.“

Be to, taikinys yra lengvai pasiekiamas laivo inkaru. Baltijos jūra yra vidutiniškai tik 52 metrų gylio, o Suomijos įlanka dar seklesnė – 38 metrai. Tuo tarpu Viduržemio jūros gylis vietomis siekia 1 500 metrų.

Be to, pačius kabelius paprasta nupjauti.

Pasak Volkerio Wendto, „Europacable“ prekybos organizacijos generalinio sekretoriaus, povandeniniai duomenų perdavimo kabeliai, kuriais pasaulyje siunčiami elektroniniai laiškai, žinutės platformoje „WhatsApps“ ir vyksta „Zoom“ susitikimai, yra nedideli, maždaug rankos storio ir sveria vos 3 kilogramus.

Povandeninės elektros jungtys, kurios jungia ir šalis, ir jūroje esančias vėjo turbinas, yra pagamintos taip, kad atlaikytų atšiaurią povandeninę aplinką. Jos yra maždaug gitaros pločio, apsaugotos izoliacijos ir plieno sluoksniais ir sveria iki 65 kilogramų, paaiškino V.Wendtas.

Gali būti, kad Rusija siekia pagerinti savo žaidimą pilkojoje zonoje, esančioje žemiau faktinio konflikto, kaip tam tikrą atgrasymo priemonę ir įspėjamąjį signalą Vakarų vyriausybėms, kad jos neintensyvintų paramos Ukrainai“.

Kabeliai, užkasti į pusės metro gylį jūros dugne, kad galėtų būti naudojami 40 metų ir atlaikytų tralavimą žuvų tinklais, bet ne tiesioginį inkaro smūgį.

Būtent taip nutiko su laivu „Eagle S“, kuris gruodžio mėnesį netoli Suomijos vilko inkarą jūros dugnu 100 kilometrų, kol nutraukė kelis kabelius.

Pasak laivybos eksperto Ch.Buegerio, kartą nutrūkusį inkarą suremontuoti sudėtinga.

Jo teigimu, remonto laivų „pasaulyje yra palyginti nedaug“ – visame pasaulyje jų yra tik apie 80. Pasak Europos povandeninių kabelių asociacijos pirmininko pavaduotojo Peterio Jamiesono, net ir atvykus į vietą, duomenų perdavimo kabelių taisymas gali užtrukti iki dviejų savaičių, o elektros kabelių – „daug mėnesių“.

Kaina? Nuo 5 mln. iki 150 mln. eurų, teigė žinovas.

„Tai daugybė pinigų ir laiko tam, ko iš esmės neįmanoma sustabdyti. Per Baltijos jūrą, kurios plotas beveik 400 tūkst. kvadratinių kilometrų – didesnis nei Vokietijos – vyksta apie 15 proc. viso pasaulio jūrų transporto. Būrys dronų, radarų ir jūreivių negali sugauti kiekvieno nesąžiningo agento“, - išskyrė „Politico“.

Pažeistas kabelis Baltijos jūroje / HEIKKI SAUKKOMAA / AFP

„Neįmanoma vienu metu būti visur“, – sakė Suomijos karinio jūrų laivyno operacijų štabo viršininko pavaduotojas Marko Laaksonenas.

Bet kokiu atveju, pasak Tarptautinio strateginių studijų instituto analitinio centro jūrų gynybos eksperto Nicko Childso, Maskva mėgsta naudotis netikrumu.

„Esant tokiai situacijai, kai iš tikrųjų nekariaujama, galima įtikinimai neigti, – sakė jis. – Gali būti, kad Rusija siekia pagerinti savo žaidimą pilkojoje zonoje, esančioje žemiau faktinio konflikto, kaip tam tikrą atgrasymo priemonę ir įspėjamąjį signalą Vakarų vyriausybėms, kad jos neintensyvintų paramos Ukrainai“.

„Tai, ką matome, yra akivaizdus eskalavimas, – pridūrė Ch.Buegeris. – Strateginis bandymas pakenkti stabilumui ir sustiprinti pažeidžiamumo bei netikrumo jausmą Vakarų visuomenėse“.

„Tokių išpuolių bus daugiau“, – įsitikinęs jis.

„Nėra kontrolės mechanizmo“

Sausio mėnesį NATO valstybės paskelbė, kad pagal naują programą „Baltic Sentry“ (liet. Baltijos sargybinis) regionui stebėti dislokuos fregatas, jūrų patruliavimo lėktuvus ir jūrinių dronų laivyną. Tai buvo padaryta po to, kai praėjusiais metais Aljansas įsteigė naują jūrų centrą, skirtą stebėti ypatingos svarbos infrastruktūros pažeidžiamumą.

„Į šį regioną nukreipiame gerokai daugiau karinių išteklių, – sakė NATO generalinio sekretoriaus padėjėjo hibridiniams ir kibernetiniams reikalams pavaduotojas Jamesas Appathurai. – Didesnis buvimas, didesnė priežiūra, ryžtingesni veiksmai... turėtų atgrasyti laivų kapitonus ir įgulas, kurie bus labiau linkę būti sugauti“.

„Astra“ nuotr./Rusijos tanklaivis „Volgoneft-212“

Tuo tarpu Estija ir Lietuva svarsto įstatymų projektus, kuriais remiantis būtų galima už jų teritorinių vandenų ribų konfiskuoti laivus, keliančius grėsmę ypatingos svarbos infrastruktūrai. O Jungtinė Karalystė pradėjo taikyti dirbtinio intelekto schemą, pagal kurią, remiantis viešai prieinamais duomenimis apie laivų judėjimą, vertinama tanklaivių keliama rizika.

„Mūsų žmonės tai vertina kaip išpuolį prieš mūsų ypatingos svarbos infrastruktūrą, – „Politico“ sakė Estijos klimato ministrė Joko Alender. - Pagrindinis principas čia yra Europos saugumas ir nepriklausomybė“.

Pagal tarptautinę teisę šalys turi nedaug įgaliojimų sulaikyti įtartinus laivus už savo teritorinių vandenų – arba 12 jūrmylių nuo savo krantų, – sakė „Holland & Knight“ tarptautinės jūrų teisės srityje besispecializuojantis partneris Seanas Pribylas.

Jis priminė, kad už šios zonos ribų laivas turi teisinę teisę į „nekaltą plaukimą“ ir jam taikomi šalies, kurioje jis registruotas, vadinamosios vėliavos valstybės, įstatymai.

Tai yra problema, atkreipė dėmesį S.Pribylas, nes „nėra jokio kontrolės mechanizmo“, kuris priverstų tas vėliavos valstybes, dažnai esančias toli ir palaikančias silpnus diplomatinius ryšius su Vakarų šalimis, imtis veiksmų prieš įtartinus laivus.