„Politico“: Trumpas sudarė „nepaklusnių“ NATO šalių sąrašą – štai kas jų laukia

Gerųjų ir blogųjų sąrašai

Kaip nurodoma straipsnyje, Baltieji rūmai sudarė savotišką „nepaklusniųjų“ ir „gerųjų“ NATO sajungininkių sąrašą. Nurodoma, kad jis jau buvo parengtas prieš NATO vadovo Marko Rutte vizitą Vašingtone, kuris įvyko balandžio pradžioje.

Tai naujausias ženklas, kad prezidentas D.Trumpas ketina įgyvendinti savo grasinimus sąjungininkams, kurie nepaiso jo norų. Be to, tai dar vienas spaudimo taškas Aljansui, kuris kenčia nuo pastovių JAV prezidento išpuolių - nuo jo siekio aneksuoti Grenlandiją iki perspėjimo visiškai pasitraukti iš organizacijos.

Anot straipsnio, naujuoju planu siekiama peržiūrėti kiekvienos valstybės-narės įnašus ir jų paskirstymą pagal lygius.

AP/Scanpix/Pete'as Hegsethas

Pentagono vadovas Pete'as Hegsethas šią idėją išsakė dar gruodžio mėnesį.

„Pavyzdingai besielgiantys sąjungininkai, tokie kaip Izraelis, Pietų Korėja, Lenkija, vis dažniau Vokietija, Baltijos šalys ir kiti, sulauks mūsų ypatingų įsipareigojimų. Sąjungininkai, kurie vis dar neprisideda prie kolektyvinės gynybos, susidurs su pasekmėmis“, – anksčiau kalbėjo P.Hegsethas.

„Baltieji rūmai turi ir „nepaklusniųjų“, ir „gerųjų“ sąrašą, todėl, manau, kad čia ta pati idėja“, – pažymėjo vienas diplomatas.

Pasak „Politico“, daugiausia naudos iš šių sąrašų galėtų gauti Rumunija ir Lenkija. Rumunija leido JAV naudotis savo Mihail Kogelnicianu oro pajėgų baze per operaciją Irane. Lenkija apmoka beveik visas išlaidas, susijusias su 10 tūkst. JAV karių išlaikymu savo šalies teritorijoje.

Bulgarija taip pat tyliai rėmė JAV logistiką Artimuosiuose Rytuose. O Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija – buvo giriamos už dideles karines išlaidas.

Emmanuelis Macronas / IMAGO/Matrix Images / Jung Ui-Chel / IMAGO/Matrix Images

Tuo tarpu Ispanija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė Irano kampanijos metu arba atmetė, arba atidėjo JAV prašymus suteikti pagalbą.

Kas gresia „nepaklusniosioms“

Straipsnyje nenurodyti konkretūs bausmių mechanizmai, tačiau svarstomos įvairios galimybės, tarp kurių įvardytos šios:

• JAV karių išvedimas arba perkėlimas iš vienos šalies į kitą;
• atsisakymas rengti bendras pratybas;
• ginklų pardavimo nutraukimas.

„Atrodo, kad jie neturi labai konkrečių idėjų, kai kalbama apie bausmes „nepaklusniems" sąjungininkams. Karių perkėlimas yra viena iš galimybių, bet tai daugiausia yra bausmė JAV, ar ne?“ – ironizavo vienas „Politico“ pašnekovas Europoje.

Baltieji rūmai ne kartą atvirai pagrasino šalims, kurios per operaciją „Epinis įniršis" nestojo JAV pusėn.

„Prezidentas Trumpas aiškiai išdėstė savo požiūrį į šią nesąžiningą dinamiką, ir, kaip jis sakė, Jungtinės Valstijos prisimins“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly.

Nuo tada, kai pradėjo antrąją savo kadenciją, D.Trumpas ne kartą išvadino NATO atgyvena ir grasino pasitraukti iš jos, jei sąjungininkės nepadidins išlaidų gynybai.

Karas Irane – paskutinis vienas pleištas Jungtinių Valstijų ir jų partnerių Europoje santykiuose.