Nuostata dėl naujo politinio susivienijimo steigimo iš pradžių buvo įtraukta į išplėstinę JAV nacionalinio saugumo strategijos versiją, kurią analitikai įvertino kaip antieuropietišką ir draugišką Rusijai, o mažesniu mastu – Kinijai.
Tačiau iš paskelbtos dokumento versijos ji pašalinta, nurodo „Politico“. Baltieji rūmai anksčiau paneigė, kad egzistuoja „alternatyvi, uždara ar slapta“ 33 puslapių strategijos versija.
Naujienų portalo „Defense One“ žurnalistai pranešė gavę „išsamesnę versiją“ naujos JAV nacionalinio saugumo strategijos, kuri nebuvo paskelbta. Tačiau nepatikslinama, ar tai yra atmestas projektas, ar slapta išplėsta naujos galiojančios strategijos versija.
Kas yra „Core 5“?
Naujos pasaulio galybių, turinčių daugiau nei 100 mln. gyventojų, grupės sukūrimas atitiktų prezidento D.Trumpo pasaulio suvokimą.
„Ne ideologiškai, o per simpatijas autoritariniams lyderiams ir per polinkį bendradarbiauti su kitomis didžiosiomis galybėmis, kurios išlaiko įtakos sferas savo regione“, – paaiškino Torrie Taussig, kuri buvo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos narė prezidento Joe Bideno laikais.
Pasak jos, tai, kad į aljansą neįtrauktos Europos šalys, „gali paskatinti europiečius manyti, kad dabartinė administracija laiko Rusiją pirmaujančia galia, galinčia turėti savo įtakos sferą Europoje“.
Neįvardintas „Politico“ šaltinis, dirbęs Baltuosiuose rūmuose pirmosios D.Trumpo administracijos metu, teigė „Core 5“ idėja nebuvo visiškai šokiruojanti.
„Nieko apie C5 ar C7 nebuvo aptarta, bet tikrai vyko pokalbiai, kad esamos struktūros, tokios kaip G-struktūros ar JT Saugumo Taryba, nėra tinkamos šiandienos naujiems žaidėjams“, – pažymėjo pašnekovas.
Michaelis Sobolikas, kuris buvo Teksaso respublikonų senatoriaus Tedo Cruzo padėjėjas pirmosios D.Trumpo administracijos laikotarpiu, C5 vertino kaip D.Trumpo pirmosios kadencijos politikos Kinijos atžvilgiu apsivertimą.
„Pirmoji Trumpo administracija pritarė didžiųjų valstybių konkurencijos modeliui, ir būtent taip mes apibūdinome ir aptarėme santykius su Kinija, – sakė jis. – Tai yra tiesiog didžiulis nukrypimas.“
„Labai didelė klaida“
Anksčiau D.Trumpas Rusijos pašalinimą iš Didžiojo aštuoneto (G8) grupės pavadino „labai didele klaida“. Jis taip pat sakė, kad norėtų matyti Kiniją G9 nare. Pats G8 formatas nustojo egzistuoti 2014 m. kovo mėnesį, kai Rusijos dalyvavimas buvo sustabdytas „iki kurso pasikeitimo“ dėl įvykdytos Krymo aneksijos.
Nuo to laiko Maskva nedalyvauja aukščiausiojo lygio susitikimuose, o grupė grįžo prie G7 formato, kuriam priklauso Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonijai ir JAV.
15min primena, kad į pirminį JAV taikos planą Ukrainai buvo įtraukta nuostata dėl Rusijos sugrąžinimo į G8. Tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad sprendimą atnaujinti Maskvos dalyvavimą asociacijoje turi priimti visos grupės narės, o šiuo metu jis tokio pasirengimo nemato.
Vladimiras Putinas savo ruožtu sakė nenorįs, kad Rusija grįžtų į G8.
„Man nelabai aišku, kodėl šalys, kurios yra G7 narės, kodėl jos vadinasi G7. Kas čia tokio?“ – sakė Rusijos prezidentas. Jis pažymėjo, kad pagal perkamosios galios paritetą kai kurių G7 šalių svoris yra daug mažesnis nei, pavyzdžiui, Indijos.
-
Trumpas pagrasino Kolumbijos prezidentui: „Jis bus kitas“
-
„Zelenskis turi būti realistas“: Trumpas aiškina, kad ukrainiečiai nori taikos su Rusija
-
Slaptas JAV planas, apie kurį niekas nekalba: Vašingtonas bando grąžinti Maskvą atgal į žaidimą
-
Merzas: Trumpas gavo pasiūlymą su nuolaidomis, kurias gali padaryti Ukraina
-
Ar Trumpui prizą skyrusi FIFA pažeidė savo pačios taisykles?
