Praėjo tik penkios savaitės nuo tada, kai JAV prezidentas pribloškė Vakarus, paskambinęs Vladimirui Putinui, kad pradėtų procesą, kuris, kaip jis pažadėjo, garantuos „šio labai baisaus karo pabaigą“.
Atsakydami į tai, pasipiktinę ES lyderiai pareikalavo pagrindinės vietos prie derybų stalo ir pareiškė, kad neturi būti jokių derybų „apie Ukrainą be Ukrainos“. Šie reikalavimai buvo ignoruoti, pastebi žurnalistas.
Beveik kasdien pasitaikydavo vis naujų nemalonių staigmenų – nuo Donaldo Trumpo ir jo viceprezidento viešo Ukrainos prezidento išbarimo Ovaliajame kabinete iki ES kritikavimo dėl jos požiūrio į kraštutinių dešiniųjų partijas ir naujos muitų bangos aliuminiui ir plienui paskelbimo.
O juk tereikėjo, kad V.Putinas sutiktų
Galiausiai JAV ir Ukraina pakoregavo savo pašlijusius santykius, kad galėtų surengti derybas Saudo Arabijoje ir susitarti dėl 30 dienų paliaubų plano, pagal kurį būtų sustabdytos visos kovos išilgai fronto linijos sausumoje, jūroje ir ore. Buvo tik viena labai kukli sąlyga, kad Ukraina įvestų paliaubas – Rusija turėjo sutikti daryti tą patį.
Tačiau kai šią savaitę D.Trumpas vėl kalbėjosi su V.Putinu, norėdamas pareikalauti 30 dienų paliaubų, Rusijos vadovas atsisakė tai padaryti.
Vietoj to V.Putinas iškėlė virtinę sąlygų, kurios atrodė neįvykdomos, ir minimalų pažadą nepulti „energetikos infrastruktūros“. Tada jis nedelsdamas pradėjo naują Ukrainos miestų bombardavimą šimtais dronų ir raketų. Iš Baltųjų rūmų nenuskambėjo nė kruopelytė kritikos, pastebi „Politico“.
Kitą dieną D.Trumpas kalbėjosi su V.Zelenskiu ir pavadino tai „labai geru pokalbiu telefonu“, trukusiu apie valandą. „Mes einame teisingu keliu“, – sakė jis.
Ketvirtadienį V.Zelenskis vaizdo skambučiu kreipėsi į ES vadovus, susirinkusius Briuselyje pasikalbėti apie tai, kaip jie galėtų paremti Ukrainą (ir apsisaugoti patys) tuo metu, kai JAV mažina savo įsipareigojimus regiono saugumui.
V.Zelenskis pasakė, kad derybos su D.Trumpu buvo geros, o vėliau piktai atmetė V.Putino reikalavimus, kad Ukraina taptų neutrali ir sumažintų savo karinius pajėgumus. „Kaip visi žinome, šiokia tokia netvarka“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, kalbėdamas su žurnalistais aukščiausiojo lygio susitikimo Briuselyje kuluaruose.
Europos Vadovų Tarybos susitikimas parodė, kaip smarkiai ES vadovai šiuo metu yra įstrigę, pastebi „Politico“.
Oficialiose aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose pažymėta, kad reikia „skubiai“ stiprinti vidaus gynybą. Be to, vadovai paragino „tęsti darbą, susijusį su atitinkamomis finansavimo galimybėmis“. Tačiau ne visus juos įtikino planai struktūrizuoti naują 150 mlrd. eurų vertės paskolų programą, skirtą ES šalių investicijoms į gynybą.
Ispanija, panašu, kad nori iš naujo apibrėžti „gynybos“ sąvoką, kad galėtų panaudoti siūlomą pinigų injekciją kylančio jūros lygio ir nelegalios migracijos problemoms spręsti. Atrodo, kad vienas iš bloko vyriausiosios diplomatės Kajos Kallas pasiūlymų, kad šalys savanoriškai skirs iki 40 mlrd. eurų karinės pagalbos Ukrainai šiais metais, nesuveikė, atkreipia dėmesį žurnalistas.
Užkertamas kelias ne tik JAV, bet ir britų ginkluotei
Pagal dabartinį ES paskolų planą būtų draudžiama išleisti eurus ne tik amerikiečių pagamintiems ginklams, bet ir labai vertinamiems britų gaminiams, nes Jungtinė Karalystė nebėra bloko narė. Tuo metu, kai Londonas kartu su Paryžiumi stengiasi sutelkti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, kai kam tai atrodo biurokratinis suvaržymas.
Briuselio pareigūnai teigia, kad Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris turėtų pasirašyti išsamų gynybos ir saugumo paktą su ES per gegužės mėn. planuojamą aukščiausiojo lygio susitikimą. To nori abi pusės. Tačiau kai kuriems ES atstovams kyla dar viena kliūtis – kai kurių pakrantės valstybių diplomatai teigia, kad šis susitarimas taip pat turi apimti naujus susitarimus, pavyzdžiui, dėl žvejybos teisių.
Taigi Europos bendradarbiavimo gynybos srityje ateitį dar gali sustabdyti klasikinis „Brexit“ ginčas dėl žuvies.
„Jei“, o ne „kai“ bus sudarytos paliaubos
Privačiai kalbėdami diplomatai ir pareigūnai pranešė, kad šią savaitę Briuselyje buvo jaučiamas niūrus „realizmo“ jausmas.
Europiečiai dabar pripažįsta, kad jie niekada negalės dalyvauti D.Trumpo sumanytose taikos derybose, ir atrodo, kad jie negalės pakeisti Amerikos paramos Kyjivui karine pagalba, kad ir ko norėtų K.Kallas.
K.Starmeris susitiko su kariniais planuotojais, kurie stengiasi sukurti galimas karines pajėgas, sudarytas iš tokių šalių kaip Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios padėtų užtikrinti bet kokią būsimą taiką nuo Rusijos puolimo. Tačiau net ir jis neatrodė užtikrintas, ne kartą patikslindamas savo komentarus žodžiais „jei bus sudarytas susitarimas“.
„Tikimės, kad susitarimas bus pasiektas, – sakė K.Starmeris. – Tačiau žinau, kad jei susitarimas bus sudarytas, laikas planuoti yra dabar. Ne po to, kai bus pasiektas susitarimas. Puikiai žinau, kad susitarimas gali būti sudarytas etapais.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kitą savaitę vėl sukvies vadovus į naujausią „norinčiųjų koalicijos“ aukščiausiojo lygio susitikimą, jei vieną dieną prireiktų taikdarių.
Tuo tarpu Vašingtone D.Trumpas išlaiko ramybę, o V.Putinas toliau bombarduoja Ukrainą, apibendrino „Politico“.
