Šendžene įsikūrusi viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“, susijusi su Kinijos vyriausybe, rinko asmeninius duomenis apie beveik 2,5 mln. užsieniečių, rašoma LRT tyrime.
Australų kibernetinio saugumo įmonė „Internet 2.0“ sugebėjo atkurti apie 10 proc. visos nutekintos duomenų bazės – t.y. 250 tūkst. pavardžių. Šioje duomenų bazėje – mažiausiai 500 lietuvių vardai ir pavardės bei jų asmens duomenys. Tarp jų – politikai, žurnalistai, teisėjai, policijos pareigūnai, katalikų bažnyčios tarnai.
Anot LRT, didžioji dalis apie lietuvius rinktos informacijos – viešai prieinama socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Seimo ir ministerijų interneto portaluose.
Įtaka per šeimos narius
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docento dr. Konstantino Andrijausko teigimu, Kinijos vykdomas duomenų rinkimas yra susijęs su tendencija, kad šalis didina savo pajėgumus, ypač technologinius, visose įmanomose srityse.
„Kinija šiuo metu yra vienintelė aiškiai kylanti didžioji galia, kuriai labai nedaug trūksta iki supervalstybės statuso. Natūralu, kad jos susidomėjimas tuo, kas vyksta pasaulyje, yra gerokai ryškesnis“, – sakė politologas.
Anot K.Andrijausko, sunku konkrečiai atsakyti, kodėl duomenų rinkimas suaktyvėjo 2017-2018 metais, tačiau tai gali būti susiję su pokyčiais Kinijos užsienio politikoje, tam tikru diplomatijos radikalėjimu ir didesniu noru atvirai bei pabrėžtinai ginti nacionalinius interesus.
„Galbūt tai galima sieti ir su Donaldo Trumpo efektu, lėmusiu, kad amerikiečiai yra mažiau linkę domėtis pasaulio reikalais: Kinija pajuto tam tikrą būtinybę, progą pati į juos aktyviau įsitraukti“, – teigė jis.
Pasak K.Andrijausko, visos didžiosios pasaulio valstybės renka žvalgybinę informaciją, tačiau „Zhenhua Data Technology“ yra „privati“ įmonė, glaudžiai susijusi su Kinijos gynybos ir žvalgybos pramone.
Be to, buvo renkami ne tik viešai, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose prieinami duomenys. Politologas priminė, kad pavyko atkurti ne visą informaciją, todėl turimos duomenų nuotrupos kai kuriais atvejais atrodo keistai – ne visada aišku, kodėl domimasi vienu ar kitu asmeniu.
„Žinome, kad technologijų milžinai, prie kurių esame pripratę, irgi renka informaciją, pirmiausia susijusią su rinkodara ir komercija. Šiuo konkrečiu atveju, panašu, bandoma sužinoti apie labai konkrečius žmones, jų atstovaujamas įmones.
Iš pirmo žvilgsnio tai tikrai atrodo kaip bandymas išsiaiškinti, kas yra kertiniai sprendimų priėmėjai, kurie gali turėti įtakos klausimams, susijusiems su Kinijos nacionaliniais ir ekonominiais interesais“, – sakė K.Andrijauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad duomenys renkami ir apie politikų bei visuomenės veikėjų šeimos narius.
„Kinai, kaip konfucianistinė kultūra, labai gerai supranta šeimos ryšių reikšmę ir svarbą. Negalime paneigti, kad per šeimos ryšius žvalgybinėje praktikoje dažnai daromas poveikis, įtakos kampanijos“, – tikino VU TSPMI dėstytojas.
LRT rašo, kad tarp 498-ies į bazę įtrauktų lietuvių dažniausiai minimi Seimo narių, savivaldos politikų, diplomatų ir valstybės pareigūnų artimieji – ne tik sutuoktiniai, bet ir vaikai, kai kuriais atvejais dar nesulaukę pilnametystės.
K.Andrijausko teigimu, toks duomenų rinkimas – „lengvesnis variantas to, kas Kinijos Liaudies Respublikoje daroma jau seniai“: čia duomenys apie gyventojus renkami visą jos gyvavimo laikotarpį, pastaraisiais dešimtmečiais tam vis labiau pasitarnauja aukštosios informacinės technologijos.
„Buvo galima tikėtis, kad kinai bandys tai taikyti ir užsienyje, tik šįkart kalbant jau ne vien apie žmones, kurie lankosi Kinijoje ir jau yra pateikę informacijos norėdami gauti vizą, pateikę savo biometrinius duomenis ambasadoje ar tarptautiniuose Kinijos oro uostuose.
Akivaizdu, kad yra sukurta jau pakankamai didelė duomenų bazė: kiekvienas, pildantis dokumentus, kad gautų Kinijos vizą, žino, kiek daug informacijos jiems reikia. Ši istorija rodo panašių principų perkėlimą į užsienį patiems stebėjimo objektams to net neįsivaizduojant“, – teigė jis.
Pasak K.Andrijausko, žinia apie „Zhenhua Data Technology“ vykdomą duomenų rinkimą yra svarbus signalas ne tik saugumo tarnyboms, bet ir šalies piliečiams: reikia gerinti skaitmeninį raštingumą, apgalvoti, kokią informaciją viešinti socialiniuose tinkluose.
Vasarį Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma minima ir Kinija.
Kinija, žvalgybos duomenimis, asmenis bando verbuoti per socialinius tinklus, dažniausiai – „LinkedIn“. Ši šalis įvardijama ir kaip aktyvi kibernetinio šnipinėjimo srityje.
„Nauju rizikos veiksniu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gali tapti 5G ryšio technologija“, – nurodoma ataskaitoje.
