Žibalo į ugnį įpylė ir sekmadienį JAV prezidento išsakytas pareiškimas, kad „labai greitai“ gali susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nors Europai pavyko drauge palaikyti Ukrainą, kai į ją beveik prieš trejus metus įžengė Rusijos pajėgų kariai, nerimą kelia tebesitęsiantys politiniai nesutarimai, ekonominiai rūpesčiai, kurie trukdo priimti vieningą poziciją dėl išlaidų saugumui ir Ukrainos ateities.
Pirmąjį užtikrintą žingsnį žengė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris dar iki susitikimo Paryžiuje pareiškęs, kad jo šalis yra pasirengusi „prireikus pasiųsti savo karius“ į Ukrainą.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą reiškia, kad padedama užtikrinti mūsų žemyno saugumą ir šios šalies saugumą“, – rašė jis leidiniui „The Daily Telegraph“.
Net Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU), kuri, kaip spėjama, laukiančiuose rinkimuose laimės daugiausia vietų, atstovas sakė, kad jie taip pat būtų pasirengę skirti karius „taikos palaikymo“ vaidmeniui, turėdami tarptautinį mandatą, atkreipė dėmesį BBC.
Vėliau Vokietija pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie jos karių siuntimą į Ukrainą tarnauti kokiose nors galimose taikos palaikymo pajėgose.
„Ne kartą deklaravome, kad, visų pirma, turime palaukti ir pažiūrėti, ar, tikėkimės, atsiras taika Ukrainai ir kaip (ji atsiras)“, – trumpoje spaudos konferencijoje Berlyne sakė vyriausybės atstovo pavaduotoja Christiane'as Hoffmannas.
Tikimasi, kad per susitikimą Paryžiuje daugiausiai dėmesio teks dviem svarbiausiems klausimams, kuriuos nuo savo inauguracijos nuolat iškelia D.Trumpas: Europa turi daugiau išleisti savo gynybai ir sutarti dėl karių siuntimo į Ukrainą po paliaubų.
Europos vadovai taip pat reikalauja, kad Kyjivas tiesiogiai dalyvautų derybose. Jie jau seniai sutartinai laikosi nuomonės, kad „negali būti jokių sprendimų dėl Ukrainos be Ukrainos“.
Tačiau Europai, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo laikų kliaujasi JAV teikiamu saugumu, tai grėsmingas prabudimas iš snaudulio, kuris didele dalimi nulems tolesnį žemyno likimą.
Pasak „Bloomberg“ naujienų tarnybos, iš Vašingtono spaudimą patirianti Europa jau pradėjo rengti naują priemonių paketą, kuriuo siekiama padidinti išlaidas gynybai ir paramą Ukrainai.
Šaltinių teigimu, išlaidų planai nebus paskelbti iki vasario 23 d. Vokietijoje vyksiančių rinkimų, kad nekiltų ginčų.
„Europos lyderiams pavesta atgaivinti žemyno karinę galią beveik po 80 metų, per kuriuos didžiąją dalį savo saugumo jie faktiškai perdavė Jungtinėms Valstijoms“, – rašoma straipsnyje.
„Bloomberg“ pabrėžė, kad padėtis yra neatidėliotina, nes D.Trumpas skuba užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, o Europos pareigūnai nerimauja, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali būti pastūmėtas į pražūtingą sandorį, jei greitai nebus parengtas planas, kaip jam suteikti karinę paramą.
Ar galima perkalbėti D.Trumpą?
Nuo 2017 metų apie Europos strateginę autonomiją teigiamai pasisakantis politologas G.Karalius 15min sakė, kad reikia pamiršti įsivaizdavimą, jos D.Trumpas gali būti įkalbėtas pakeisti požiūrį į Europą.
„Aš manau, kad D.Trumpas nerodo jokio noro būti įkalbėtas. Jam visiškai neįdomu, ką Europa jam pasiūlys. Lietuvoje turime tokį klimatą viešojoje erdvėje, kur mes vis mėginame kažką D.Trumpui pasakyti, kad jis būtų perkalbėtas. Nors jis ir jo komanda labai aiškiai komunikuoja, kad jiems Europos nuomonė, pasiūlymai yra neįdomūs“, – sakė ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dalis Lietuvos politikų bando raminti, kad dar reikia palaukti, pažiūrėti, nes po D.Trumpo komandos pareiškimais esą slypi kažkoks genialus planas.
„Aš tuo netikiu“, – pažymėjo G.Karalius.
